Sekite 15min Google
Tačiau po 16 metų darbo gide Barselonoje pastebėjau vieną įdomų dalyką, kuris paskatino mane parašyti elektroninį kelionių vadovą „Barselona: gidės užrašai“ – norėjosi surinkti ne tik garsiausius objektus, bet ir tas vietas, detales bei istorijas, kurios dažniausiai lieka už tradicinių turistinių maršrutų ribų. Ir būtent jos žmonėms neretai palieka didžiausią įspūdį.
Kartais užtenka pakelti akis aukščiau stogų. Kartais – pažvelgti sau po kojomis. O kartais tereikia žinoti vieną istoriją, ir visas miestas pradeda atrodyti visiškai kitaip. Būtent tokią Barseloną labiausiai mėgstu rodyti savo keliautojams. Ne tik tą, kurią visi fotografuoja. Bet ir tą, kuri leidžia Barseloną pamilti iš naujo.
Šedevras, ant kurio kasdien mindžioja tūkstančiai turistų
Jeigu kada nors vaikščiosite prabangiausiu Barselonos prospektu Passeig de Gràcia, pabandykite kelioms sekundėms pamiršti Casa Batlló, Casa Milà ir prabangias vitrinas. Pažiūrėkite žemyn, juk po jūsų kojomis – vienas mažiausiai pastebimų Antoni Gaudí kūrinių. Šešiakampės plytelės, šiandien dengiančios visą prospekto šaligatvį, buvo sukurtos paties architekto.
Iš pradžių jos apskritai nebuvo skirtos gatvei.
Tačiau įdomiausia ne tai. Iš pradžių jos apskritai nebuvo skirtos gatvei. 1904 metais Gaudí jas projektavo kaip grindų dangą privačiam namui. Jis pasirinko revoliucinę šešiakampę formą, įkvėptą bičių korių geometrijos, o pačiose plytelėse paslėpė visą Viduržemio jūros pasaulį – jūrų žvaigždę, sargaso dumblius ir amonito fosiliją. Pilnas piešinys atsiskleidžia tik sudėjus septynias plyteles.
Dėl įvairių konfliktų su užsakovais ir pasikeitusių planų ši idėja taip ir nebuvo įgyvendinta taip, kaip architektas buvo sumanęs. Tik po daugelio metų Barselona suprato, kokį genijų turėjo savo istorijoje, ir nusprendė jo kurtą dizainą perkelti į miesto gatves. Šiandien tūkstančiai turistų kasdien vaikšto šiuo meno kūriniu net neįtardami, kad po jų kojomis slypi viena gražiausių Gaudí istorijų.
Barselona, kuri priklauso ne vien Gaudí
Kai paklausiu keliautojų, kiek UNESCO saugomų objektų yra Barselonoje, dažniausiai išgirstu tą patį atsakymą:
– Na... turbūt Sagrada Família.
Ir čia dauguma nustemba. Barselona gali didžiuotis net devyniais UNESCO Pasaulio paveldo objektais. Žinoma, didžioji jų dalis susijusi su Antoni Gaudí – Sagrada Família, Park Güell, Casa Batlló, Casa Milà, Palau Güell, Casa Vicens ir Colònia Güell kripta. Tačiau miestas turi dar du architektūros šedevrus, kurie dažnai lieka Gaudí šešėlyje. Tai Palau de la Música Catalana ir Hospital de Sant Pau – genialaus modernizmo architekto Lluís Domènech i Montaner kūriniai.
Pastarasis kompleksas – buvusi ligoninė, kuri labiau primena pasakų miestą nei gydymo įstaigą. Architektas buvo įsitikinęs, kad šviesa, sodai ir grožis padeda žmonėms sveikti. Ši mintis prieš daugiau nei šimtmetį atrodė revoliucinė, o šiandien ji skamba nepaprastai šiuolaikiškai.
Barseloną kartais geriausia pažinti... iš viršaus
Dauguma pirmą kartą atvykusių keliautojų Barseloną pažįsta vaikščiodami jos gatvėmis.
Tačiau tik pakilus aukščiau miesto stogų atsiveria visai kitokia Barselona. Tik tada pamatai, kokia tvarkinga yra garsioji Eixample rajono gatvių sistema, kaip Viduržemio jūra susilieja su miesto horizontu, o tolumoje iškyla Sagrada Família bokštai. Todėl būtinai rekomenduoju aplankyti bent vieną panoraminę aikštelę. Nebūtinai pačią garsiausią, juk kai kurios mažiau žinomos vietos palieka net didesnį įspūdį nei populiariausios apžvalgos aikštelės.
Kartais užtenka paprasto prekybos Las Arenas centro stogo, Santa Maria del Mar bažnyčios varpinės ar mažai kam žinomos Mirador de Joan Sales aikštelės šalia Güell parko, kad žmogus suprastų, kokio masto ir grožio mieste iš tiesų atsidūrė.
Barselonos stebuklai, kuriuos daugelis tiesiog praleidžia
Yra dar viena vieta, kurią daugelis turistų netyčia praleidžia, nors ji ilgus metus buvo vienas gražiausių vakaro reginių visame mieste. Kalbu apie Magiškąjį Montjuïc fontaną. Po ilgos pertraukos, kurią lėmė sausra ir vandens taupymo ribojimai, jis vėl atgijo. Tačiau daugelis keliautojų jo taip ir nepamato dėl labai neįprastos priežasties.
Atvykę į Ispanijos aikštę jie pamato vykstančius remonto darbus, tvoras ir nusprendžia, kad fontanas vis dar neveikia, tad apsisuka ir išeina. Tačiau tereikia paeiti dar maždaug dešimt minučių pro du raudonų plytų Venecijos bokštus, ir prieš akis atsiveria vienas gražiausių Barselonos vakarinių reginių.
Praėjus beveik šimtmečiui jis vis dar sugeba nustebinti milijonus lankytojų.
Šis fontanas buvo sukurtas dar 1929 metais Pasaulinei parodai. Tuo metu šokantis, spalvas keičiantis ir su muzika sinchronizuotas fontanas atrodė tikras technologinis stebuklas. Praėjus beveik šimtmečiui jis vis dar sugeba nustebinti milijonus lankytojų. O jeigu planuojate apsilankymą, verta ateiti bent pusvalandžiu anksčiau ir įsitaisyti ant laiptų priešais Nacionalinį Katalonijos meno muziejų – nuo ten atsiveria gražiausia viso pasirodymo panorama.
Barselona nėra tik miestas suaugusiesiems
Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar Barselona apskritai tinka keliauti su vaikais. Mano atsakymas visada tas pats – taip, tik nereikia bandyti vaikams parodyti Barselonos taip, kaip ją norėtų matyti suaugusieji. Vaikams įdomiausi ne architektūros stiliai ar istorinės datos. Jiems Barselona yra rykliai, atogrąžų miškai, senoviniai atrakcionai ir paslaptingos kavinės.
Vienas geriausių pasirinkimų šeimoms – CosmoCaixa mokslo muziejus, kuriame beveik viską galima liesti, išbandyti ir pačiam atlikti eksperimentus.
Ne mažesnį įspūdį palieka ir Barselonos akvariumas su 80 metrų ilgio stikliniu tuneliu, kuriame virš galvos plaukioja rykliai.
O jeigu norisi ne muziejų, o tiesiog smagios popietės, verta užsukti į Bosc de les Fades – kavinę, primenančią pasakų mišką, kuriame kas keliolika minučių prasideda dirbtinė audra su griaustiniu ir lietumi. Tokios vietos dažnai vaikams įsimena labiau nei garsiausi pasaulio architektūros šedevrai.
Barselona gali kainuoti ir... nulį eurų
Vienas didžiausių mitų apie Barseloną – kad šiame mieste viskas brangu. Iš tiesų nemaža dalis miesto kultūros lobynų tam tikromis dienomis atveria duris visiškai nemokamai. Sekmadieniais galima nemokamai aplankyti Barselonos katedros kiemelį su garsiosiomis trylika baltų žąsų, kurios simbolizuoja miesto globėją šventąją Eulaliją.
Pirmąjį mėnesio sekmadienį nemokamai lankytojus priima Picasso muziejus, Nacionalinis Katalonijos meno muziejus (MNAC), Miesto istorijos muziejus (MUHBA), Frederico Marèso muziejus ir nemažai kitų kultūros erdvių.
Vienas didžiausių mitų apie Barseloną – kad šiame mieste viskas brangu.
Tiesa, populiariausiose vietose, ypač Picasso muziejuje, nemokamus bilietus vis tiek reikia rezervuoti internetu iš anksto, nes jie dažnai dingsta likus kelioms dienoms iki apsilankymo.
Miestas, į kurį norisi sugrįžti
Per 16 metų supratau vieną dalyką – Barselona niekada neatsiskleidžia per vieną kelionę.
Pirmą kartą atvykę žmonės dažniausiai aplanko garsiausius objektus. Antrą kartą jau ieško gražiausių panoramų. Trečią kartą pradeda domėtis mažomis detalėmis, istorijomis ir vietomis, kurios retai patenka į tradicinius turistinius maršrutus. Ir būtent tada miestas pradeda stebinti labiausiai.
Rašydama elektroninį kelionių vadovą „Barselona: gidės užrašai“ norėjau surinkti ne tik lankomiausius objektus, bet ir tokias istorijas, kurios leidžia pažvelgti į Barseloną kitaip – pastebėti Gaudí plyteles po kojomis, suprasti, kodėl buvusi ligoninė tapo UNESCO paveldu, atrasti mažiau žinomas panoramines aikšteles ar vietas, kurias daugelis turistų tiesiog praeina.
Juk tikroji Barselona prasideda ne tada, kai aplankai visus garsiausius objektus. Ji prasideda tada, kai miestas ima pasakoti savo istorijas tau...