2,2 km pėsčiųjų takas Šaukliuose, Skuodo rajone, driekiasi per unikalų kadagyną, didžiausią visoje Lietuvoje. Ši vietovė, apimanti 82,2 hektaro plotą, išsiskiria tundrą primenančiu kraštovaizdžiu.
Pranešė gerąją žinią
Šeštadienį Šauklių kaimo bendruomenė pakvietė į šventę: su šilta arbata, pašnekesiais atvėrė naująjį pėsčiųjų taką. Kaimas Mosėdžio seniūnijoje, kuriame gyvena per 200 gyventojų, pakvietė į kalėdinį žygį atnaujintu taku. Pirmam šimtui žygeivių buvo išdalintos kalėdinės nykštukų kepuraitės. Jų greitai neliko.
Bendruomenę suvienijo ir neseniai paskelbta žinia, kad rekonstruotas takas bus užvertas ir patekimas į jį – mokamas. Numatyta, kad bilietas žmogui kainuos 5 eurus, o aplankyti bus galima tik numatytomis valandomis ir su palydovu.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos paaiškinimas – ši vietovė saugoma, jos lankymas turi būti ribojamas.
Tai stipriai supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir visus skuodiškius, laukusius, kada bus galima aplankyti unikalią vietovę.
Skuodo rajono savivaldybėje net kelis kartus rengti pasitarimai. Vietos gyventojai teigia, kad būtent jie ne kartą kreipėsi į rajone rinktus Seimo narius ir vis aktyviai ragino sutvarkyti unikalią vietą.
Skaičiuojama, kad riedulyno tako rekonstrukcija atsiėjo apie 700 tūkst. eurų. Kaip teigė Skuodo rajono meras Stasys Gutauskas, tokio dydžio investicija Šaukliuose – pati didžiausia. Ji reikšminga ir visam Skuodo rajonui.
Jis pasidalino ir žinia – po ilgų diskusijų ir darbo su Aplinkos ministerija gautas žodinis pažadas, kad šis takas ir jo priežiūra atiteks Skuodo rajono savivaldybei. Tam pritarti dar turės ir taryba.
Ką galima pamatyti Šaukliuose?
Šauklių riedulyne – kadagyne po rekonstrukcijos nutiestas metalinis takas.
Jis driekiasi per drėgną, tundrą primenančią teritoriją, per pelkes. Čia galima išvysti ne tik kadagių sąžalyną, bet ir įspūdingo dydžio akmenų, viržių, bruknių, spanguolių. Vietiniai teigia, kad čia galima pamatyti ir laukinę orchidėją.
Yra įrengti suoleliai ir netgi gultai, ant kurių prigulus galima pakvėpuoti tyru kadagyno oru, paklausyti paukščių garsų. Yra ir apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria visa draustinio panorama.
Teritorija aptverta, nes čia miškininkai įleidę muflonų, vietinių vadinamais kalnų ožiais. Juos išvysti – ne taip paprasta. Nuo praeivių jie slepiasi sąžalynuose. Muflonai į teritoriją buvo įleisti menkaverčiams augalams nuėsti.
Teigiama, kad Šauklių riedulynas susiformavo prieš 12–13 tūkstančių metų, slenkant ledynams.
Šauklių riedulynui 1971 m. buvo suteiktas draustinio statusas.
Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, taip pat iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos dugno ledyno atnešti 0,3 – 3 m. skersmens rieduliai, kurių bendras tūris – 300 tūkstančių kubinių metrų.
Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m. aukščio kadagiai. Riedulyne gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų.
