Karščiai vis dar vilioja, todėl verta prisiminti keletą svarbių dalykų
„Nors nepaisant karščių Europoje, lietuviai ir toliau aktyviai renkasi atostogas pietuose – Turkijoje, Graikijoje, Italijoje ar Ispanijoje, pageidaujantiems mažesnės rizikos dėl didelio karščio rekomenduoju rinktis Bulgariją, Albaniją ar Kanarų salas, kurias galima pasiekti iš kaimyninės Varšuvos net ir vasaros sezono metu, nors tai labiau žiemos kryptys.
Taip pat rekomenduoju Portugalijai priklausančią Madeiros salą, kurioje liepos mėnesį būna apie 24–25 laipsniai šilumos. Čia neturėtų būti ir tokių turistų minių kaip kitose Pietų Europos šalyse“, – sako R.Širvinskas.
Beje, Makalius sako pastebintis, kad vasaros karščiausiais mėnesiais trumpėja kelionių trukmė, tikimasi 4–6 naktų atostogų ir trumpo pabėgimo į užsienį, tačiau tai ne visuomet įmanoma įgyvendinti. Turizmo statistika rodo, jos šiemet keliautojų srautai į Europos didmiesčius vasarą dar labiau išaugo (apie 3 proc.), tačiau čia praleidžiamas naktų skaičius trumpėja – tai rodo, kad miestuose vasarą apsistojama trumpiau.
Į klausimą, kokie būtų konkretūs patarimai, kuriuos duotų keliautojui, norinčiam išvengti alinančio karščio žymiuosiuose Europos kurortuose tiek planuojant maršrutą, tiek renkantis viešbutį bei veiklas, R.Širvinskas atsako, kad nors jam pačiam asmeniškai karštis nėra labai didelė problema, nes yra prie to pripratęs, visgi išmoko susiplanuoti savo dieną, kad net ir karštu oru galėtų mėgautis savo atostogomis.
Keliautojas rekomenduoja rinktis vietoves, kuriose natūraliai vėsiau.
Pirmosiomis dienomis jis stengiasi vengti tiesioginės saulės, kad vėliau dėl perkaitimo ar nudegimo netektų užsidaryti kambaryje ir atostogų praleisti lovoje.
Kalbėdamas apie maršruto planavimą, keliautojas rekomenduoja rinktis vietoves, kuriose natūraliai vėsiau: kalnai, pakrantės, salos ar šiauresnės kryptys. Taip pat reikėtų vengti didmiesčių centrų – vasarą miestuose būna net iki 5 laipsnių daugiau nei gamtoje. Reikėtų rinktis vietas, kur yra daug šešėlių, o dar geriau – prie vandens telkinių.
Į lankytinas vietas jis pats planuotų keliauti arba labai anksti ryte (vos atsidarius, kol dar nekaršta), arba kuo labiau į vakarą, kai saulė nebe tokia kaitri ir krenta temperatūra.
„Viešbutį rinkčiausi ir su kondicionieriumi, ir su galimybe atsivėsinti lauko ar vidaus baseine. Nežinau, ar norintiems išvengti karščių didelė viešbučio teritorija yra gerai – atstumai didesni, greičiau nuvargstama, nenorima eiti saulei kaitinant ar esant kaitrai. Galbūt šiuo atveju butikinis viešbutis būtų pats tas.
Aktyvias veiklas rekomenduočiau rinktis vėlgi arba ryte, arba jau vakarop, karščiausią dienos laiką (12–15 val.) praleidžiant ilsintis pavėsyje, maudantis, o gal vėsiame kambaryje ar terasoje skaitant knygą“, – sako Makalius.
Norvegijos fjordai, Islandija, Škotija, Šveicarija
R.Širvinskas sako, kad nors keliaujančių po pamėgtus kurortus nemažai, vis daugiau keliautojų renkasi gaivesnio oro šalis: „Dėmesys krypsta Šiaurės Europos link. Norintys aktyvesnio poilsio renkasi Norvegiją ir jos nuostabiuosius fjordus – tiek keliaujant po šalį automobiliu, tiek renkantis pažintinę kelionę, atskridus lėktuvu ar leidžiantis į kruizą, kuris, beje, buvo viena iš įspūdingiausių mano patirtų kelionių jūroje.
Keliavau po Islandiją, kur liepos viduryje „lepinausi“ 9 laipsnių šiluma.
Beje, esu vidurvasarį lankęsis Kenijos safaryje, ten temperatūra pasiekdavo 19–20 laipsnių, keliavau po Islandiją, kur liepos viduryje „lepinausi“ 9 laipsnių šiluma, o Aliaskoje birželio mėnesį klampojau po sniegą. Ir drąsiai galiu pasakyti – tokiose kryptyse atostogaujant vasarą įspūdžiai būna dar gilesni.
Viena patirtis, kurios metu net sunku suprasti, jog toks grožis iš esmės yra mūsų žemėje, tai – Islandija. Šiemet į ją ir toliau vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus, tad itin lengva pasiekti šį rojaus kampelį bei išvysti gamtos stebuklus, dėl kurių čia atvyksta žmonės iš viso pasaulio.
Informacijos apie savarankišką keliavimą apstu, bet taip pat organizuojamos ir itin gerai vertinamos pažintinės kelionės, kuomet reikia tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis atostogomis bei vaizdais. Aš pats Islandijoje lankiausi dukart – ji nuostabi visais metų laikais, bet vasarą gamta tiesiog kerinti! Visiems nuoširdžiai linkiu atrasti šią šalį“.
Pasak Makaliaus, populiarėja ir išvykos po Šiaurės Europos miestus, kuriuos pasiekti lėktuvais išties nebrangu: Oslas, Kopenhaga, taip pat leidžiamasi į savaitgalio keliones Baltijos jūra, aplankant Stokholmą. „Smagiausia šioje vietoje yra tai, kad tokios išvykos net vasarą yra nebrangios, patogus susisiekimas, įspūdingi ir mažiau lankomi miestai“, – pastebi R.Širvinskas.
Keliautojas sako, kad „coolcation“ – atostogos vėsesniuose kraštuose – tampa vis populiaresne tendencija tarp tų, kurie nebenori vasarą „kepti“ kurortuose, kuriuose – 35 laipsniai karščio. Tokie keliautojai renkasi mažiau populiarias, turistų dar neišmindytas, bet įdomias ir vėsesnes vietas.
Lietuviams tai dar gana nauja niša, nes daugumai „vasara = šiluma“ atrodo savaime suprantama. Tad tokios šalys, kur nereikia „kamuotis“ karštyje ir įdomu pakeliauti, galėtų būti Škotija, Norvegijos Lofotenų salos, Alpių slėniai Šveicarijoje, Austrijoje, Sakartvelas ir jo kalnai.
Pasinaudokite keliais triukais ir keliaukite pigiau
Makalius sako, kad šiaurinės kryptys tikrai gali būti nebrangios – yra daugybė pigių skrydžių į Kopenhagą, Oslą, Stokholmą. Pastarąjį miestą galima pasiekti leidžiantis į „Baltijos kruizą“, prieš tai autobusu atvykstant iki Talino.
Tokios trijų dienų išvykos vis labiau populiarėja, vasarą labai greitai išparduodamos visos vietos. Kaimyninės, lengvai pasiekiamos šalys – Lenkija, Latvija, taip pat Slovakijos kalnai taip pat tinka keliautojams, nenorintiems didelių karščių.
Žinoma, visiškai jų išvengti gali ir nepavykti, tad netoleruojantys šiltų orų turėtų apskritai vengti vasaros laikotarpio atostogų. „O gal taip pat verta apsvarstyti ir atostogas Lietuvoje, užsisakyti sveikatinamąjį poilsį sanatorijoje? Tai labai populiarėjanti idėja“, – pastebi R.Širvinskas.
Į klausimą, kokie asmeniniai ar profesiniai triukai padeda keliautojams vasarą nepermokėti – galbūt tai bilietų rezervacijos laikas, nakvynės alternatyvos ar kiti niuansai, Makalius atsako, kad vasaros skrydžius planuotųsi bent prieš 6–8 savaites iki išvykimo. Pastaruoju metu pasitaiko, kad likus savaitei ar porai iki išvykimo, netgi reguliarių reisų bendrovių lėktuvuose nebelieka vietų populiariomis kryptimis į pietus.
O gal taip pat verta apsvarstyti ir atostogas Lietuvoje.
„Jeigu norite keliauti pigiau, nesirinkite skrydžių savaitgalį, nes tai – populiariausias ir brangiausias atostogų pradžios laikas (penktadienis–šeštadienis–sekmadienis). Pigesni skrydžiai bus išvykstant atostogų antradienį–trečiadienį, nes daugeliui tai nepatogios dienos išvykti savaitės viduryje“, – sako R.Širvinskas.
Ieškant apgyvendinimo, Makalius atkreipia dėmesį ne tik į viešbučius, bet ir į privataus sektoriaus pasiūlymus – apartamentus, butus, vilas, jeigu tai yra legalu ir leidžiama apsistoti pasirinktoje šalyje, į kurią vyksite. Kartais keliaujant didesne kompanija patogiau ir net pigiau, o taip pat privačiau yra nuomotis vilą nuostabioje atokioje salos / šalies vietoje nei kelis viešbučio kambarius.
Pats nemažą dalį vasaros praleis Lietuvoje
Į klausimą, kur jis pats labiausiai patartų keliauti šiuo metu ir kur pats ruošiasi leisti vasarą, R.Širvinskas pasikartoja, kad išties labai nuoširdžiai rekomenduojantis jau minėtą Islandiją. O norintiems nepermokėti, bet smagiai praleisti vasaros savaitgalį, rekomenduoja kruizą Baltijos jūra, kai dvi naktys praleidžiamos laive pakeliui iš / į Stokholmą.
„O aš pats nemažai laiko praleisiu savo mylimiausioje šalyje – Lietuvoje. Leisimės su draugais į baidarių žygį, iškylausiu gamtoje, jau teko apsilankyti ir mūsų pajūryje – per daugybę savo kelionių buvau to pasiilgęs“, – sakė Makalius.
