Turkijos vėliava – tai raudonas audėklas, ant kurio puikuojasi baltas pusmėnulis ir žvaigždė, islamo religijos simboliai. Turkiškasis valstybinės vėliavos pavadinimas – Ay Yıldız (mėnulio žvaigždė).
Sakoma, kad toks vėliavos išdėstymas atsirado po to, kai vienas iš aukštų Turkijos karininkų po mūšio kraujo klane pamatė atsispindinčią žvaigždę. Toks vaizdas sukrėtė karininką ir jis pasiūlė pertvarkyti vėliavą, įtraukiant į ją ir žvaigždės simbolį. Šiandien raudona spalva yra laikoma kraujo simboliu. Iš pradžių žvaigždė buvo vidinėje mėnulio pusėje, tačiau astronomai užprotestavo, sakydami, kad tai visiškai neatitinka realybės, dėl to žvaigždė vėliau perkelta už mėnulio ribų.
Šiandien Turkijos vėliavoje vaizduojamas mėnulis taip pat nelabai atitinka astronominių reikalavimų – jis ne vaizduoja nė vienos iš mėnulio fazių matomų iš Žemės. Greičiau tai mėnulio užtėmdimas kažkokiu nežinomu objektu, kurio matmenys neatitinka nei Žemės nei orbitoje skraidančių asteroidų.
 |
| Photos.com/Turkijos vėliava |
Dabartinė šalies vėliava yra šiek tiek pakoreguota Osmanų imperijos vėliavos versija. Panašios formos vėliava Osmanų imperijoje naudota nuo 1844 m., o oficialiai valstybine vėliava tapo 1936 m. Teigiama, kad raudona spalva vėliavoje simbolizuoja išlietą turkų kraują dėl savosios tėvynės, ypač per Turkijos nepriklausomybės karą su graikais. O pusmėnulis ir žvaigždė simbolizuoja valstybės religiją ir jos svarbą gyvenime.
Tačiau išties sunku paaiškinti tikrąją vėliavos reikšmę, mat daugybė legendų, tikrų istorijų ir dar tiek pat klaidingos informacijos pasakoja apie tai, kodėl būtent tokios spalvos ir simboliai yra naudojami vėliavoje.
Labiausiai paplitusi versija – Turkijos Respublika sukurta ant Osmanų imperijos pamatų, daugelis detalių, kaip Turkijos vėliava, atėjo iš to meto, tačiau buvo nežymiai pakeista. Osmanai skirtingais laikotarpiais naudojo skirtingų spalvų vėliavas. XIV a. ji buvo balta, XV a. buvo pakeista į raudoną. Kadaise žaliame fone buvo vaizduojami trys mėnulio pjautuvai, simbolizuojantys tris žemynus, kuriuose buvo įsitvirtinę osmanai. Kadangi jie išpažino islamą, o šios relgijos simbolis yra mėnulis, galima traktuoti vėliavą kaip islamo įsigalėjimą trijuose kontinentuose. Vėliau, XVIII a., liko tik vienas menulio pjautuvas su aštuonkampe žvaigžde raudoname fone.
Po respublikos įkūrimo vėliava dar kartą buvo pakeista. Kaip jos simboliai buvo pasirinkti mėnulio pjautuvas ir penkiakampė žvaigždė raudoname fone.
Be kita ko, turkai labai gerbia savo valstybės simbolį ir yra sukūrę keletą įstatymų, nurodančių, ko negalima su ją daryti. Pirmiausia, nešvarios ir apiplyšusios vėliavos negali būti naudojamos, be to, negalima ant vėliavos nei sėdėti nei stovėti. Mokyklose ir kitose oficialiose įstaigose savaitgaliais turi būti iškeliamos valstybinės vėliavos, o pirmadieniais nauja savaitė pradedama sveikinant vėliavą.
Visoje šalyje yra tik dvi vietos, kuriose vėliava turi plazdėti nuolatos. Tai parlamento rūmai, kur iškelta vėliava reiškia tautos gyvavimą, ir Mustafos Kemalio Ataturko – turkų tėvo mauzoliejus. Tik jo mirties dieną – lapkričio 10-ąją, kaip gedulo ženklas, vėliavos visur nuleidžiamos iki pusės stiebo.
