Miestas turi ilgą istoriją – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta dar 1301 metais Rygos skolų knygoje. Istorinė miesto dalis ir šiandien yra vienas svarbiausių lankytinų objektų.
Interaktyvus Pasvalio krašto muziejus
Pažintį su Pasvaliu geriausia pradėti nuo moderniai įrengto Pasvalio krašto muziejaus, įsikūrusio rekonstruotame kino teatro pastate.
Pasak Jolitos Šležaitės, Pasvalio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai ir turizmui, išskirtinis šio muziejaus bruožas – atviros ekspozicijos, kurios suteikia jaukumo ir namų aplinkos jausmą. Čia veiklos ras ir jauniausi lankytojai: mažiausiems įrengtas žaidimų kambarys „Meškiuko Rudnosiuko trobelė“ pagal kraštiečio Bernardo Brazdžionio, vaikams žinomo Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, eiliuotą pasaką „Meškiukas Rudnosiukas“.
Kambaryje vaikų dėmesį tikrai prikaustys garsų pažinimo staliukas-kelmas, ant kurio uždėjus magiškas medines kaladėles pasigirsta miško gyvūnų, paukščių ir gamtos stichijų skleidžiami garsai. Jeigu užklups lietus ar pūga, vaikai galės pasislėpti nedidelėje Meškiuko Rudnosiuko miško trobelėje, kur lauks Rudnosiukas, paruošęs smagias užduotis. O kur dar lentyna pilna žaislų, konstruktorių ar sensorinių veiklų.
Motociklu – į Kaukazą ir siuvimo ateljė
Muziejus išsiskiria interaktyviomis ekspozicijomis. Galima leistis motociklu į Kaukazą drauge su legendiniu keliautoju Antanu Poška – patys spausite akceleratorių, jausite motociklo vibraciją ir burzgimą, prieš akis matysite besikeičiančius vaizdus, o į veidą pūstels vėjelis.
Kitoje erdvėje – interaktyvi siuvimo ateljė, kur su jumis pasisveikins energingasis siuvėjas, kviesdamas virtualiai pasimatuoti jau pasiūtų „drapanų“ iš jo šimtametės spintos. Atkurtoje istorinėje turgaus aikštėje veikia fotoateljė – čia pasipuošus įvairiais aksesuarais galima įsiamžinti senojo Pasvalio fone.
Nuo partizanų bunkerio iki Žalsvojo šaltinio gelmių
Muziejuje su virtualios realybės akiniais galima nusikelti ir į partizanų bunkerį bei pamatyti, kaip jie gyveno, pajusti laisvės kovų dvasią. Arba panerti į raminančią 20 metrų gylio Žalsvojo šaltinio gelmę ir sužinoti, kas slypi viduje. Šis šaltinis – unikalus objektas Pasvalyje: smegduobė, mineralinis šaltinis ir giliausias urvas Lietuvoje.
Etnografijos ekspozicijoje verta atkreipti dėmesį į XX a. pradžios skalbimo mašiną, kurios daugelis lankytojų neatpažįsta, nes ji visai nepanaši į šiuolaikines. Taip pat – į antsnukį, kurį dėdavo veršiukams atjunkinant nuo karvės: jis padarytas naudojant tikro ežiuko odą.
Pabėgimo kambarys „Už kadro“
Ne mažiau įdomi pramoga – muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys „Už kadro“ – sąsaja su tais laikais, kai šiame pastate veikė kino teatras. Čia viskas dvelkia retro dvasia.
Žaidėjai, spręsdami įvairius galvosūkius, per valandą turi patekti iš bufeto į kino salę, taip nepavėluojant į kino seansą. Mini kino salėje eksponuojama sena kino technika, pristatomi iš Pasvalio krašto kilę aktoriai ir režisieriai, o filmas rodomas senuoju juostiniu kino projektoriumi, kurį muziejui padovanojo Pasvalio krašte dirbęs kilnojamojo kino mechanikas.
Smegduobių parkas – vienintelis Lietuvoje
Geologijos ekspozicijoje muziejaus lankytojai įspėjami, jog keliaujant po Pasvalio kraštą nesakytų „kad tu skradžiai žemę prasmegtum“, nes čia tai gali būti ne tik metafora. Vietovė garsėja smegduobių gausa, o ekspozicijoje galima pamatyti įspūdingiausius jų vaizdus.
Iš muziejaus verta keliauti į smegduobių parką – unikalią 8 ha teritoriją, kurioje yra apie 10 įvairaus dydžio ir formų smegduobių: vienos šlapios, kitos sausos. Geologai skaičiuoja, kad prieš 80 metų čia jų galėjo būti net 86. Laikui bėgant paviršius šiek tiek pakito, kai kurios smegduobės apaugo.
Prieš 80 metų čia jų galėjo būti net 86.
Vienoje didžiausių dabar įrengtas amfiteatras, kuriame vyksta kultūros renginiai. Giliausia parko smegduobė siekia 6 metrus. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur smegduobės paliekamos natūraliai, o ne užpilamos.
Parke yra žaidimų aikštelių ir rampų riedutininkams.
Žalsvasis šaltinis – giliausias urvas Lietuvoje
Dar viena žymi smegduobė, kurią galima ne tik pamatyti, bet ir užuosti – Žalsvasis šaltinis. Žalsvą atspalvį vandeniui suteikia uolienos ir dumbliai, o aplink juntamas supuvusio kiaušinio kvapas – dėl sieros. Šaltinio gylis – apie 20 metrų, tai valstybės saugomas objektas. Gražiausia vandens spalva būna pavasarį ir vasarą, o potvynio metu vanduo gali drumstėti.
Pasivaikščiojimas po miestą
Miesto istorinis centras – urbanistinis paveldas. Jo struktūra išlikusi nepakitusi: į centrinę turgaus aikštę (dabar – Vytauto Didžiojo aikštė) sueina aplinkinės gatvės. Aplink ją išsidėstę daug lankytinų vietų.
Dabartinė Šv. Jonų bažnyčia, pastatyta 1787 m., yra trečioji – pirmosios dvi medinės sudegė. Savo dabartinį vaizdą bažnyčia įgijo 1887 m., kai buvo pristatyti du bokštai ir šoninės navos. Pasvalio miesto istorija prasidėjo 1497 m. gruodžio 6 d. nuo leidimo statyti bažnyčią.
Lėvens ir Svalios santakoje praeivius pasitinka paminklas poetui, lietuvių tautos laisvės šaukliui Bernardui Brazdžioniui.
Netoliese, ant senojo Lėvens tilto, tarpukariu smuiku grieždavo Antanėlis. Dabar ant tilto liekanų pastatyta interaktyvi skulptūra, vaizduojanti muzikantą – palietus jo rankas ar sagą, ji prabyla žymių Pasvalio krašto žmonių balsais. Aktorė Olita Dautartaitė pasakoja legendą apie Antanėlį, poetas Vladas Braziūnas pasvalietiška tarme skaito savo eilėraštį apie senąjį Lėvens tiltą, o didžėjus Jonas Nainys pristato gražiausias Pasvalio vietas.
Kolekcija po atviru dangumi
Pasvalyje įdomu apžiūrėti ir dubenuotųjų akmenų bei girnapusių kolekciją po atviru dangumi, kurią per daugybę metų surinko kraštotyrininkas Antanas Stapulionis. Čia rasite daugiau nei 200 įvairiausių girnapusių iš vandens ir vėjo malūnų, apie 60 dubenuotųjų akmenų, pėduotųjų akmenų, įvairių riboženklių, malūnų krumpliaračių bei akmenų su ženklais.
Ką dar pamatyti Pasvalyje ir apylinkėse?
Jeigu dar turite jėgų ir noro pratęsti pažintį su Pasvaliu, verta pasukti į kelias netoliese esančias vietas. Mieste galima atrasti įdomių gatvės meno piešinių – „Brolius“, „Skrydį“ ir „Vilhelmą Janiselį su šeima“ – jie įsilieja į miesto erdvę ir suteikia jai šiuolaikiško žaismingumo.
Netoli centro driekiasi kultūros ir poilsio parkas, kuriame stūkso medžio drožėjų „Šilo genių“ skulptūros. Tai puiki vieta atokvėpiui ar ramiam pasivaikščiojimui, o šalia esantys karstinės kilmės Šilo ežerėliai, dabar sujungti į vieną vandens telkinį, suteikia aplinkai dar daugiau jaukumo.
Pasvalio kraštas saugo ir dramatiškesnės istorijos ženklus – Žadeikų miške galima aplankyti Pasvalio šaulių kuopos ir Pasvalio krašto muziejaus 2019 m. atstatytą partizanų bunkerį su dviem tuneliais ir stovyklaviete. Bunkeris atkurtas vaizdingame miške, maždaug už 10 kilometrų nuo Pasvalio, ir leidžia pajusti pokario laisvės kovų dvasią.
Norintiems dvarų romantikos verta užsukti į Pajiešmenių dvarą – jį galima apžiūrėti iš išorės, pasivaikščioti po parką, praeiti beždžionių tiltą, pasiplaukioti valtimis ar išbandyti diskgolfą. Šalia tyvuliuoja tvenkinys su maudykla, tad tai puiki vieta šiltesniam sezonui.
Dar vienas įdomus objektas – Joniškėlio dvaras. Kadaise tai buvo įspūdingas, daugiau nei 50 statinių kompleksas, priklausęs žymiai Karpių giminei.
Nors šiandien dvaras nunykęs ir apžiūrėti galima tik iš išorės, išlikęs parkas – vienas unikaliausių Lietuvoje. Jis pasižymi didele augalų įvairove, o dalis teritorijos yra sutvarkyta ir pritaikyta lankyti. Čia rengiamos teminės ekskursijos, kurios padeda geriau pajusti dvaro istoriją ir krašto kultūrinį paveldą.
Ne vienas keliautojas, leidęsis į kelionę po Pasvalio kraštą, tvirtina, kad Pasvalys palieka tokį įspūdį, lyg po kojomis atsivertų ne tik smegduobių žemė, bet ir gyva, netikėtumais pulsuojanti miesto širdis, kurią norisi pažinti dar giliau.
