Sekite 15min Google
Pamatų liekanos aptiktos rugpjūčio pradžioje pradėjus kasinėjimus Karališkajame Lazienki parke – buvusioje Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio vasaros rezidencijoje, kuri šiandien yra viena populiariausių Lenkijos sostinės lankytinų vietų, rašo TVP.
Nepaisant egzotiškos išvaizdos, statinys nebuvo karališkasis kapas. Jis buvo vadinamas „Piramidine sargybine“ ir pastatytas XVIII amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo saugoti pagrindinį kelią į Rūmus saloje (Palace on the Isle) – karaliaus rezidenciją parke.
Šiuo metu Varšuvos universiteto archeologai kasinėja jo pamatus netoli vakarinio pagrindinio parko tvenkinio kranto, visai šalia rūmų.
Kasinėjimams vadovauja universiteto Archeologijos fakulteto doktorantas Arkadiuszas Ceglińskis. Statinio vietą jis bandė nustatyti ne vienus metus.
Tyrinėtojas palygino archyvinius dokumentus, istorinius žemėlapius ir graviūras su šiuolaikinėmis geografinėmis koordinatėmis. Vėliau parke atlikti neinvaziniai tyrimai parodė, kad po žeme iš tiesų gali būti išlikusios XVIII amžiaus statinio liekanos.
Karališkoji sargybinė, vėliau tapusi smukle
Manoma, kad „Piramidinė sargybinė“ buvo pastatyta 1772–1776 metais.
Istoriniuose inventoriuose nurodoma, kad tai buvo mūrinis pastatas su įėjimu šiaurinėje pusėje, o langai buvo nukreipti į rytus ir vakarus.
„Viduje buvo krosnis ir mediniai suolai, sienos buvo išbaltintos, o grindys – iš plytų“, – privačiam transliuotojui TVN pasakojo Karališkojo Lazienki muziejaus atstovė Anita Kacprzyk.
Pastate taip pat buvo atskira virtuvė. Tačiau laikui bėgant jo paskirtis netikėtai pasikeitė.
„Taip pat žinome, kad tam tikru metu pastato paskirtis pasikeitė – iš sargybinės jis tapo smukle“, – sakė A. Kacprzyk.
Istoriniuose atvaizduose sargybinė vaizduojama kaip žemėmis uždengtas kūgio formos statinys, turėjęs priminti senovinį kapą.
Pats karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis susirašinėdamas su Italijoje gimusiu dailininku Marcello Bacciarelli, dirbusiu Lenkijos karaliaus dvare, statinį vadino „piramidiniu“.
Įkvėpė susižavėjimas senove
Neįprasta pastato išvaizda buvo platesnės XVIII amžiuje Europoje kilusios aistros senovės pasauliui dalis.
Iš naujo atradus ir pradėjus kasinėti tokius Romos miestus kaip Pompėja ir Herkulanumas, Europos aristokratijoje smarkiai išaugo susidomėjimas antikos menu ir architektūra.
Lenkijos karališkasis dvaras taip pat nebuvo išimtis.
„Susižavėjimas senovės kultūra ir menu lėmė tai, kad architektūroje ir interjerų puošyboje buvo plačiai naudojami klasikiniai motyvai. Taip pat soduose buvo statomos „dirbtinės griuvėsių“ konstrukcijos, primenančios graikų šventyklas ir kapus“, – TVN pasakojo A. Kacprzyk.
Anot jos, „Piramidinė“ sargybinė buvo vienas tokių dirbtinių griuvėsių pavyzdžių.
Karalius turėjo kitų planų
Sargybinė išnyko maždaug XIX amžiaus pradžioje. Manoma, kad ji galėjo būti nugriauta pastačius kitus statinius, skirtus atlikti tą pačią funkciją.
Tačiau šioje vietoje galėjo būti numatyta ir kitokia ateitis.
A. Ceglińskis TVN papasakojo apie 1784 metais rašytą Poniatovskio laišką M.Bacciarelli. Jame karalius svarstė galimybę šioje vietoje pastatyti koplyčią su mauzoliejais ir „Piramidinę sargybinę“ nurodė kaip vieną iš galimų statinio vietų.
Šis projektas jų susirašinėjime buvo minimas dar ne vienus metus. M.Bacciarelli netgi parengė būsimos koplyčios projektą ir apskaičiavo jos statybos kainą.
Tačiau sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.
Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams archeologai pagaliau iškėlė dalį ilgai pamiršto statinio į paviršių.
Karališkasis Lazienki muziejus skelbia, kad lankytojai iš arti pamatyti kasinėjimų vietą galės per rugsėjo pradžioje vyksiančią atvirų durų dieną.
