Šeimos kelionė namo virto košmaru, priminusiu „sceną iš filmo „Egzorcistas“, dėl kurio jie jautėsi visiškai pamiršti, rašoma „Mirror“.
45 metų Bianca Perry, jos 45 metų vyras Davidas ir trys jų vaikai – 15 metų Lauren, 11 metų Belle ir aštuonerių Williamas – šešias palaimingas savaites praleido Brazilijoje, kai skrydžio namo metu įvyko nelaimė.
Siaubas prasidėjo skrydžio viduryje, kai jaunasis Williamas staiga pasijautė itin prastai pavalgęs lėktuve gauto maisto, o požymiai netrukus pasireiškė ir likusiems šeimos nariams Belle, Davidui ir Biancai. Tik vyriausiajai dukrai Lauren, kuri vengė patiekto mėsos troškinio, pavyko išvengti žarnyną kamuojančios ligos.
Rugsėjo 2-osios ankstyvą rytą nusileidus Lisabonos oro uoste, šeima prie vartų nevaldomai vėmė, o šokiruoti keleiviai stebėjo tai, kas vyksta. Tačiau ne tik tai buvo blogiausia. Šeimos pasipiktinimą sukėlė tai, kaip su jais elgėsi oro uosto darbuotojai. Pasak šeimos, vietoj to, kad skubėtų padėti, oro linijų darbuotojai elgėsi su jais kaip su „problema“, tariamai atsisakydami Biancos desperatiškų prašymų suteikti vežimėlį jos vyrui, kuris tuo pačiu bandė atsigauti ir po skausmingos dantų operacijos.
„Visa vakarienė buvo ant grindų prieš visų akis“, – pasakojo Bianca, kuri veda savo kulinarinę laidą, kalbėdama su „NeedToKnow“. – Kai išlipome iš lėktuvo, mano dukrai pasidarė bloga prieš visų akis. Tai buvo tarsi scena iš filmo „Egzorcistas“. Oro linijų darbuotojai nepasidomėjo, ar viskas gerai? Ar galime kuo nors padėti?“
Šeima teigia, kad „TAP Air Portugal“ darbuotojai patarė jiems nelipti į jungiamąjį skrydį dėl ligos. Jiems buvo pasiūlyta skristi kitu skrydžiu, tačiau šeima teigia, kad jiems nebuvo pranešta, jog tai įvyks tik kitą dieną, rugsėjo 3 d., 19 val. Dėl to jiems teko patiems ieškoti ir apmokėti 330 svarų sterlingų kainuojantį viešbutį ir transportą be jokios pagalbos.
Bianca teigė: „Bijojome vemti lėktuve; nebuvome tikri, ar turime virusą, ir nenorėjome juo dalytis skrydžio metu. Kai priėmėme naujo skrydžio pasiūlymą, nemanėme, kad tai įvyks kitą dieną 19 val. Jie buvo tokie nemandagūs. Jie tiesiog neturėjo empatijos – ir ačiū Dievui, kad aš moku portugališkai.“
Viešbutyje košmaras tik blogėjo. Bianca turėjo padėti Davidui – vis dar kenčiančiam agoniją su siūlėmis burnoje – pereiti per vestibiulį, nes jį nuolat pykino. Belle ir Williamas taip pat vis dar sirgo, todėl šeima desperatiškai skalbė vėmalais aptaškytus drabužius vonios kriauklėje ir bandė ilsėtis tarp ligų priepuolių.
Kai kitą dieną jie pagaliau nuvyko į oro uostą, išbandymai dar nebuvo pasibaigę. Grįžus į Jungtinę Karalystę, Biancos lagaminas su gyvybiškai svarbiais menopauzės vaistais, kaip pranešama, dingo, o kitas buvo apgadintas. Kai vėliau jis buvo rastas, jai buvo pasakyta, kad ji turės jį pasiimti pati arba sumokėti 45 svarų sterlingų pristatymo mokestį. Neturėdamas kitos išeities, Davidas nuvyko pasiimti lagamino, žinodamas, kad vaistų labai reikia.
Bianca atskleidė: „Mes nesulaukėme jokios pagalbos. Viešbutyje turėjome rankomis skalbti vėmalais aptaškytus drabužius. Mes vėmėme vestibiulyje. Tai buvo košmaras.“
Šeima tvirtai tiki, kad jų pykinimą sukėlė lėktuve pirktas maistas – jie teigia matę, kaip po skrydžio susirgo ir kiti keleiviai. Bianca tęsė: „Mūsų patirtis daugeliu atžvilgių buvo išties sunki. Nepaisant to, kad buvome pažeidžiamoje ir sunkioje situacijoje, su viskuo turėjome susitvarkyti patys. Empatijos ir pagalbos stoka buvo šokiruojanti – su mumis buvo elgiamasi nepagarbiai, net ne kaip su žmonėmis, jau nekalbant apie klientus. Niekas nenusipelno tokio elgesio, ypač ne iš tokio dydžio ir žinomos bendrovės. Tai ne tik nuvilia – tai nežmoniškas jausmas“, – sakė šeima.
