Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Atskridau į liūdnai pagarsėjusio, pilietinių karų kamuojamo Jemeno teritoriją – Sokotros salą. Nors ši žemė šiandien asocijuojasi su neramumais, ji turi vieną seniausių civilizacijų pasaulyje ir nepaprastai turtingą istoriją, kurioje susipina karalystės, prekybos keliai, kolonizacija ir šiuolaikiniai konfliktai.
Jemeno teritorijoje kadaise klestėjo Saba – biblinių laikų Šebos karalystė. Manoma, kad garsioji Šebos karalienė, minima tiek Biblijoje, tiek Korane, kilusi būtent iš čia. Jemenas taip pat buvo pagrindinė smilkalų kelio dalis, eksportavusi mirą ir smilkalus į Viduržemio jūros regioną, Romą ir Persiją.
Šios šalies istorija – tai tūkstantmečius besitęsiantis pasakojimas apie senovines civilizacijas, žydų valdymą, islamo plitimą, kolonizaciją, komunizmą, karus ir geopolitinius konfliktus. Žiauriausias jų – 2004 m. prasidėjęs husių sukilimas ir 2014 m. įsiplieskęs pilietinis karas, kuris nesibaigia iki šiol.
Moterys Jemene
Jemeno mergaitės ir moterys susiduria su vienomis sunkiausių sąlygų pasaulyje. Šalyje vyrauja stipriai patriarchalinė visuomenė, ribojanti moterų teises, o pilietinis karas dar labiau pablogino jų padėtį.
Jemeno mergaitės ir moterys susiduria su vienomis sunkiausių sąlygų pasaulyje.
Dauguma mergaičių nebaigia mokyklos – ypač kaimo vietovėse, kur berniukų išsilavinimas vis dar laikomas prioritetu. Tik apie 6 proc. moterų turi oficialų darbą, nes darbdaviai dažnai atsisako samdyti moteris. Karas sunaikino mokyklas, darbo vietas, ligonines ir taip dar labiau padidino atskirtį.
Jemenas turi vieną didžiausių gimdyvių mirtingumo rodiklių pasaulyje – daugiau nei 1500 mirčių 100 000 gimdyvių. Daugelis moterų, ypač karo zonose, neturi prieigos prie medikų ir dažnai gimdo be jokios pagalbos.
Moterys bijo stigmos, atstūmimo ir gėdos.
Pilietinio karo metu moterys neretai tampa smurto, prievartos ir išnaudojimo aukomis. Seksualinis smurtas išaugo, tačiau apie jį beveik nekalbama – moterys bijo stigmos, atstūmimo ir gėdos. Husių sukilėliai ir kitos ginkluotos grupuotės moteris neretai naudoja kaip karo įrankį: verčia jas tekėti už kovotojų, grobia arba išnaudoja propagandai.
Vaikų santuokos
Jemenas turi vieną didžiausių vaikų santuokų rodiklių pasaulyje: apie 32 proc. mergaičių ištekinamos iki 18 metų, daugelis – dar nesulaukusios 15-os. Įstatymai nenustato minimalaus santuokos amžiaus, todėl šeimos gali ištekinti dukras vos pasiekus lytinę brandą.
Jemenas turi vieną didžiausių vaikų santuokų rodiklių pasaulyje.
Tokios santuokos lemia fizines ir psichologines traumas – nesubrendusios merginos tampa motinomis ir patiria rizikas, kurių jų kūnai dar nepajėgūs atlaikyti.
Santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių
Islame pusbrolių ir pusseserių santuokos yra leidžiamos ir gana paplitusios. Jos padeda išlaikyti turtą šeimos viduje, o artima giminystė laikoma saugesne ir stabilesne sąjunga nei santuoka su nepažįstamu žmogumi.
Islame pusbrolių ir pusseserių santuokos yra leidžiamos.
Kai kuriose visuomenėse manoma, kad moteriai bus lengviau prisitaikyti gyventi vyro šeimoje, jei ji jau yra su ja susijusi. Ši praktika paplitusi daugelyje musulmoniškų šalių, ypač kaimo vietovėse.
Pavyzdžiui:
- Pakistane – apie 60 proc. santuokų yra tarp giminaičių,
- Saudo Arabijoje – apie 50 proc.,
- Jemene ir Egipte – taip pat labai dažni atvejai, nors procentai kiek mažesni.
Skurdas, karas ir geopolitika
Važiuojant Jemeno gatvelėmis, iškart matyti, kad šalis – skurdi. Ilgai trunkantis karas sunaikino infrastruktūrą, o gamtiniai ištekliai – nafta, uranas, auksas, geležies rūda – lieka neišgaunami.
Jemenas strategiškai ypatingai svarbus dėl Bab al Mandebo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio prekybos kelių, jungiančių Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.
Pro šį sąsiaurį kasdien praplaukia apie 6 mln. barelių naftos. Kas kontroliuoja Jemeną – tas kontroliuoja ir sąsiaurį, galėdamas daryti ekonominį spaudimą kitoms pasaulio valstybėms.
Karo pasekmės bauginančios:
- žuvo daugiau nei pusė milijono žmonių,
- 17 mln. gyventojų kenčia nuo bado,
- dažni choleros protrūkiai,
- sunaikintos ligoninės ir infrastruktūra.
Ir čia verta akcentuoti: Lietuvai karas negresia. Mes neturime resursų ar strateginės padėties, kuri domintų didžiąją agresorę.
Sokotra – rami, bet okupuota sala
Jemeno valdoma Sokotra yra rami – raketos čia nekrenta. Tačiau sala jau okupuota ne husių, o Saudo Arabijos ir JAE pajėgų. Tad palikę karą ir politiką nuošalyje, galime pažinti šį nepaprastą gamtos kampelį, garsėjantį unikalia augalija ir gyvūnija.
Pagrindinis pragyvenimo šaltinis Sokotroje – žvejyba. Dėl ribotų žemės ūkio galimybių vietiniai daugiausia gyvena iš jūros gėrybių. Žvejai čia vis dar naudoja tradicines medines valtis – huris, dažnai net be variklių. Dažniausiai gaudomi tunai, skumbrės, barakudos, krevetės. Kai kuriuose kaimuose galima rasti ir džiovintos žuvies prekybą – šviežią žuvį išsaugoti sunku dėl elektros trūkumo.
Sokotros pakrantės ir architektūra
Sokotros pakrantės – neprilygstamo grožio. Čia susilieja turkio spalvos vanduo ir dramatiški uolų masyvai, kurie staigiai kyla iš jūros. Haggeher kalnai šalia pakrančių kuria įspūdingą panoramą, kur jūra ir kalnai susijungia į vieną vaizdą.
Dauguma Sokotros pastatų statomi iš akmens – jo pakrančių regionuose apstu. Akmuo saugo namus nuo kaitros ir stiprių vėjų, nes puikiai išlaiko vėsumą. Naudojami ir molio mišiniai, smėlis, o kai kur – net koraliniai rifai. Statyba paprasta, bet pritaikyta salos klimatui ir gyvenimo būdui.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
