Ši graži tradicija prasidėjo daugiau nei prieš šimtmetį, kai kiekviena Zalipie kaimo gyventoja pradėjo dažyti savo namus gėlių motyvais, norėdama paslėpti tam tikrus trūkumus, rašoma „Unusual Places“. O kadangi moterys neturėjo profesionaliai pagamintos įrangos, teptukus gamino pačios, naudodamos karvių uodegų plaukus. Kaip ir pačius dažus, moterys naudojo riebalus iš savo gaminamų koldūnų.
Labai svarbu tai, kad kiekvienais metais visos moterys turėdavo iš naujo perdažyti savo žavingus piešinius. Tai jos darydavo po Kristaus kūno šventės, kai nebūdavo taip užsiėmusios ūkio darbais.
Ilgainiui šis džiaugsmingas ir unikalus įprotis buvo perduodamas iš kartos į kartą. Be to, moterys rado įkvėpimo gamtoje ir vietiniame folklore, todėl jų paveikslai tapo didesni ir spalvingesni.
Viena moteris buvo labai apsėsta šios tradicijos. Jos vardas Felicja Curylowa (1904–1974 m.). Ji išpuošė kiekvieną savo trijų miegamųjų namo sieną. Po jos mirties gražusis namas buvo paverstas muziejumi. Dabar tai yra nemažas turistų traukos centras.
Šiuo metu Zalipie laikomas vienu vaizdingiausių Lenkijos kaimų. Tačiau, nepaisant jo grožio ir unikalių tradicijų, šio kaimo turistai neužplūsta.
Kelionė ten yra ne tik puikus būdas pabėgti nuo įtempto didžiųjų miestų ar miestelių gyvenimo, bet ir geras, atpalaiduojantis būdas tiesiog mėgautis gyvenimu ir menu.
Kitaip tariant, Zalipie galima laikyti didžiuliu paveikslu, kupinu spalvų, gyvybės ir istorijos. Ištapytas visas kaimas – net šunų būdos ar seni fontanai, jau nekalbant apie tvoras, langus ir vidaus sienas.
Zalipie galima laikyti didžiuliu paveikslu, kupinu spalvų, gyvybės ir istorijos.
Pavasaris yra pikus metas aplankyti Zalipie, nes šiuo sezonu nuo 1948 m. kaime vyksta svarbus konkursas – dažytų namelių konkursas arba „Malowana Chata“. Jis prasidėjo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vietos valdžiai bandant paslėpti karo padarytą žalą.
