Sekite 15min Google
Pasak vietos legendų, apsilankiusieji prie Pendlo kalvos gali pajusti nepaaiškinamą pyktį, paniką ar baimę. Tačiau užkopus į 557 metrų aukščio kalvos viršūnę rytinėje Lankašyro dalyje, Anglijoje, labiausiai jaučiamas nuovargis ir drėgmė.
Vis dėlto tiršto rūko, dažnai apgaubiančio viršūnę, apsuptyje sunku paneigti, kad ši vieta kelia nerimą. Juk būtent čia 1612 m. dvylika Lankašyro gyventojų buvo apkaltinti raganavimu. Tai tapo vienu kruviniausių raganų teismų Anglijos istorijoje. Nuo tada aplinkiniai Pendlo kalvos kaimai ir senoviniai miškai laikomi vaiduoklių persekiojamomis vietomis, rašo BBC.
„Pasakojama apie vaiduoklius, šmėklas ir vienuolius, o kai kurie žmonės teigia, kad šioje vietovėje jiems tampa sunku kvėpuoti“, – sako Lankašyro istorikas ir knygų autorius Stephenas Oldfieldas.
Ekskursijų vadovo Stepheno Entwhistle'o teigimu, vietos gyventojai pasakoja, kad paskutinis ištirpstantis sniegas ant Pendlo kalvos įgauna raganos formą.
Tokios istorijos jau seniai vilioja lankytojus į Pendlo kalvos apylinkes, ypač nuo 2012 m., kai buvo minimos 400-osios raganų teismų metinės. Ši vieta ypač populiari per Heloviną – tuomet vaiduoklių medžiotojai mėgina užmegzti ryšį su dvasiomis, kurios, kaip teigiama, persekioja aplinkinius kaimus. Kartu galima pasigrožėti vienais iš mažiausiai įvertintų Šiaurės Anglijos kraštovaizdžių.
Tamsiausi Anglijos raganų teismai
XVII a. pradžios Anglijoje už žmogžudystę pasitelkus raganavimą, nesvarbu, ar tai buvo tikra, ar tariama, jau buvo baudžiama mirtimi. Tačiau prietaringas karalius Jokūbas I dar labiau sugriežtino bausmes, 1604 m. priėmęs Raganavimo įstatymą. Pagal jį mirties bausmė grėsė net už raganavimą, nesukėlusį mirtinų pasekmių, pavyzdžiui, dvasių iškvietimą ar burtų kerėjimą.
Ypač didelė rizika būti apkaltintiems grėsė vyresnio amžiaus ir neturtingiems žmonėms, taip pat liaudies medicinos praktikams, kurie tvirtino galintys gydyti.
„Tai buvo didžiulės suirutės laikotarpis. Žmonės labai įtariai žiūrėjo į visus, kurie, jų manymu, negyveno taip, kaip turėtų gyventi normalus žmogus“, – pasakoja S.Oldfieldas.
Raganų persekiojimo banga prie Pendlo kalvos prasidėjo 1612 m. kovą. Tuomet liaudies gydytoja Alizon Device susidūrė su keliaujančiu prekeiviu Johnu Law. Netrukus vyras sukniubo arba patyrė insultą.
J.Law sūnus apie A.Device pranešė vietos magistratui Rogeriui Nowellui, kuris ėmėsi tirti įvykį. Pasakojama, kad A.Device prisipažino paralyžiavusi J.Law ir apkaltino savo močiutę Elizabeth Southerns bei Anne Whittle – konkuruojančias liaudies gydytojas, kurioms buvo priskiriamos antgamtinės galios. Taip pat buvo apkaltinta A.Whittle dukra Anne.
Visos keturios moterys buvo uždarytos į Lankasterio pilies kalėjimą.
Vėliau A.Device namuose Didįjį penktadienį įvykęs susibūrimas, kurį R.Nowellas palaikė raganų susirinkimu, paskatino suimti daugiau žmonių. Pasak S.Oldfieldo, naujai apkaltintieji, tarp jų ir turtuolė Alisa Nutter iš Roughlee kaimo, naktį buvo laikomi netoliese esančiame Ashlar House pastate. Vėliau jie buvo priversti pėsčiomis keliauti per Bowland miškus iki Lankasterio pilies, kur buvo įmesti į požemį, vadinamą Šulinių bokštu.
Visi kaliniai buvo kaltinami įvairiais žalingais magiškais veiksmais, įskaitant dešimties vietos gyventojų nužudymą.
Devynmetė Jennet Device tapo itin svarbia liudytoja. Jos parodymai buvo tokie įtikinami, kad nulėmė jos motinos, brolio, sesers ir močiutės likimą.
E.Southerns mirė taip ir nesulaukusi nuosprendžio, tačiau devyni iš dvylikos kaltinamųjų buvo pripažinti kaltais ir pakarti ant Kartuvių kalvos. Tik Alice Grey buvo išteisinta, o Jennet Preston buvo pakarta gimtajame Jorkšyre.
Raganų medžioklė tęsėsi dar kelis dešimtmečius – iki Apšvietos epochos. Galiausiai 1736 m. raganavimas Anglijoje buvo dekriminalizuotas.
Lankytojai šiandien gali leistis į kelionę ir įsivaizduoti kelią, kuriuo kadaise buvo vedami kaltinamieji.
„Šiurpi atmosfera“
Pendlo kalvos raganų teismai tebėra vieni garsiausių ir geriausiai dokumentuotų Anglijos istorijoje. Tačiau regionui taip ir nepavyko atsikratyti niūrios praeities šešėlio.
S.Oldfieldo teigimu, drėgnas ir atšiaurus Pendlo kalvos kraštovaizdis savaime skatina pasakojimus apie vaiduoklius ir antgamtinius reiškinius.
„Ant Pendlo kalvos visada tvyrojo ypatinga atmosfera ir šiurpus pojūtis. Atrodo, tarsi būtum kitoje šalyje – net lyginant su vakariniu Lankašyru“, – sako istorikas.
Vietos rašytoja Stacey Halls, kurios debiutinis romanas buvo paremtas Pendlo raganų teismų istorija, taip pat jaučiasi nejaukiai būdama ant kalvos.
„Kai viršūnę apgaubia debesys – o ten beveik visada būna debesuota, – tiesiog nieko nematyti. Atrodo, tarsi būtum debesyje... Tai šiek tiek nenatūralu, šiek tiek šiurpu“, – pasakoja ji.
Kai kuriuose vietos šuliniuose, pavyzdžiui, Šv. Čado šulinyje netoli Bull Hole ūkio, iki šiol galima pamatyti išraižytus ženklus, skirtus apsisaugoti nuo raganų.
Raganų pėdsakais
Kelionę verta pradėti Niučerčo prie Pendlo kaime – nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyveno keli raganų teismų aukomis tapę žmonės.
Stačiame kalvos šlaite įsikūrusiame kaime gyvena vos 940 žmonių. Pasak S.Oldfieldo, vos įvažiavus į jį galima pajusti, kad vietovė iki šiol išlikusi beveik tokia pati, kokia buvo raganų teismų laikais.
Ši rytinio Lankašyro dalis dažnai lieka greta esančių Ežerų krašto ir Piko rajono regionų šešėlyje, nors jos kraštovaizdis nė kiek ne mažiau įspūdingas. Čia plyti žalios kalvos, vešlios ganyklos ir tarsi iš pasakos nužengę nameliai.
„Jeigu norite gryno oro, nuostabių vaizdų, atsiveriančių iki pat Jorkšyro, ir malonaus pasivaikščiojimo, Pendlo kalvos viršūnė tam idealiai tinka“, – sako S.Entwhistle'as.
Vaikštinėjant po kaimą galima aptikti šiurpių jo praeities ženklų. Ant kai kurių namų kabo su raganomis susiję meno kūriniai, o kitų duris puošia pasagos, prie namų auga bugieniai – tradicinės apsaugos nuo burtų priemonės.
Kelio ženklai su ant šluotos skrendančios raganos atvaizdu veda link maršruto „Pendle Witches' Way“ pradžios. Jis nuveda prie Šv. Marijos bažnyčios – įspūdingo angliškosios gotikos stiliaus pastato, stūksančio Pendlo kalvos papėdėje.
Būtent šios bažnyčios šventoriuje per teismą A.Nutter buvo apkaltinta kapų išniekinimu, neva siekiant pavogti kaulus ir dantis. Čia taip pat yra vadinamasis Raganų kapas – didelis akmeninis laidojimo rūsys, kuris, kaip plačiai tikima, priklausė A.Nutter ir jos bendramintėms.
Ant antkapio iškalta pavardė A.Nutter ir mįslingi kaukolės raižiniai, tačiau S.Oldfieldas skeptiškai vertina teiginį, kad tai iš tiesų jos kapas. Nutter buvo dažna pavardė šioje vietovėje, be to, nuteistai raganai „niekada nebūtų leista būti palaidotai pašventintoje žemėje“.
Tylus bažnyčios šventorius, senieji antkapiai ir vis sunkiau įskaitomi užrašai primena ilgą šios vietovės istoriją. Netoliese esančiame bažnyčios bokšte galima pastebėti išskirtinį akies formos raižinį, vadinamą „Dievo akimi“. Jis buvo iškaltas po raganų teismų, siekiant apsaugoti Niučerčo prie Pendlo kaimą nuo piktųjų dvasių.
Toliau maršrutas veda per banguojantį Lankašyro kraštovaizdį. Pirmiausia pasiekiamas vaizdingas Barley kaimas, iš kurio dažniausiai pradedami žygiai į Pendlo kalvą, o tada vykstama į Roughlee. Pakeliui stovi natūralaus dydžio lauko skulptūra, vaizduojanti A.Nutter.
Galiausiai galima sustoti prie Ashlar House – akmeninio namo su dvišlaičiu stogu, esančio Fence kaime.
„Tai vienintelis iki šiol išlikęs pastatas Pendlo apylinkėse, kuriame, kaip žinome, lankėsi apkaltintosios raganos“, – pasakoja S.Oldfieldas.
Toliau keliaujant per Bowland miškus atsiveria įspūdingi slėniai ir laukinių viržių laukai. Tačiau kraštovaizdžio grožį lydi mintys apie siaubą, kurį turėjo jausti kaltinamieji, sunkiai žingsniuodami tuo pačiu keliu, kuriuo šiandien keliaujama gerokai patogesnėmis sąlygomis.
Paskutinis maršruto taškas – viduramžių miestas Lankasteris, oficiali dviejų istorinių takų „Lancashire Witches' Walk“ ir „Pendle Witches' Way“ pabaiga.
XI a. normanų stiliaus Lankasterio pilis iškilusi ant kalvos miesto centre. Čia galima nusileisti į požemį, kuriame kaltinamieji laukė mirties bausmės.
Akmeninė kamera drėgna, ankšta ir stingdančiai šalta. Net trumpas apsilankymas joje leidžia įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis kaliniai buvo laikomi prieš egzekucijas.
Lankasterio pilyje mirties bausmė buvo įvykdyta dešimčiai kaltinamųjų.
Po tokios niūrios istorijos pažinties galima užsukti į užeigą „The Golden Lion“. Pasak Lankasterio universiteto profesorės Charlotte Baker, vietos legenda byloja, kad būtent čia kaltinamieji išgėrė paskutinį gėrimą prieš egzekuciją.
Tarp šimtmečius menančio medinio baro ir seno židinio nesunku suprasti, kodėl apie šią vietą ilgai sklido pasakojimai apie vaiduoklius ir keistus garsus.
Užeigos savininkai spėja, kad garsus skleidžia nuteistųjų dvasios – juk būtent pro šią vietą jie ėjo pasitikti mirties. Pasak S.Halls, užeigų, bent kiek susijusių su Pendlo raganų teismų istorija, šeimininkai paprastai mielai pasakoja apie netoliese esantį prakeiksmą ir savo vaiduoklių persekiojamą įstaigą.
S.Entwhistle'o nestebina, kad vietovę vis dažniau aplanko tamsiojo turizmo mėgėjai.
„Tai istorija, iš kurios jau seniai galėjo būti sukurtas Holivudo filmas. Joje yra apgaulės, melo, prietarų ir religijos“, – sako jis.
Nors tokios istorijos padeda išsaugoti aukų atminimą, S.Oldfieldas negali nepajusti joms užuojautos, prisimindamas, kokį siaubingą elgesį joms teko patirti.
„Tai buvo neišsilavinę, neturtingi ir vargani žmonės, kurie gyvenime neturėjo jokių galimybių. Gydydami kitus jie bent galėjo pasijusti svarbūs. Šiais laikais tokių žmonių tiesiog vengtume. Tačiau dėl tuometinės visuomenės atmosferos jie buvo nužudyti“, – sako istorikas.
