Senos tradicijos
Laiko tiltais persikėlę į tolimą praeitį, sužinosime, kad pirtis minima net XVI–XVII a. Lietuvos dvarų ir kaimų inventoriuose. XIX a. pabaigoje kaimuose vieną pirtį turėjo kelios šeimos, taip sudarydamos pirties bendruomenę: pirtį paeiliui kūrendavo kiemai, kartais duodami tik malkų.
Įprastai kurdavo šeštadieniais, prieš didžiąsias šventes ir po sunkių darbų. Pomėgis maudytis, praustis, kaitintis garuose, pertis vantomis dar labiau jungė šimtus metų gyvuojančias bendruomenes.
Įdomios buvo ir senovinės pirties tradicijos. Dažnai pirties kūrenimas buvo vyriausio šeimos vyro ypatinga teisė. Jei namuose būdavo svečias, jo atskirai ateidavo pakviesti pats pirties savininkas ar kūrentojas. Atskirai eidavo kviesti kaime dirbančio amatininko – dailidės, siuvėjo, batsiuvio.
1931 m. Lietuvoje buvo suregistruota apie 37 tūkst. ūkininkų pirčių.
Mažažemius į bendruomenę pakviesdavo pats pirties savininkas, pasitaręs su kitais. Kaimo žydas ar nuolat gyvenąs koks kitatautis į pirties bendruomenę įprastai įeidavo kaip ir kiekvienas savas žmogus.
1931 m. Lietuvoje buvo suregistruota apie 37 tūkst. ūkininkų pirčių (vidutiniškai po vieną 51 gyventojui): Aukštaitijoje – apie 26 tūkst., vidurio Lietuvoje – 7 tūkst., Žemaitijoje – 4 tūkst., Užnemunėje – vos 100. Pastarojoje pirčių buvo tiek mažai, nes dar XIX a. pradžioje Prūsijos valdžia, siekdama sumažinti gaisrų pavojų, jų kiekį ribojo.
O kokios pirtys yra dabar? Turint gerų draugų Suomijoje ar Islandijoje galima išbandyti įvairiausio „kalibro“ pirtis. Jos būna labiau pritaikytos mažoms bendraminčių kompanijoms, o ne atvykėliams.
Tam tikrus Paprūsės pirčių principus bandantys įdiegti Sūduvos turistinio paveldo puoselėtojai į Šiaurės šalių patirtį žiūri pagarbiai, bet turi ir savų kozirių. Sūduviai pirtyse labiau „vanoja“ senjorus, o jaunąją kartą „masina“ pirties gydomąja galia.
Lekėčiuose – „Paliekio“ pirties malonumai
„Mūsų Paprūsės vokiškų pirčių ištakos minimos dar prieš kelis amžius“, – sako dešimtis pirčių Lietuvoje bei kitose užsienio šalyse išbandęs pirtininkas Dainius Venckūnas.
Jaukiame Lekėčių miestelyje poilsiavietę „Paliekys“ su žmona Daiva įkūręs Dainius džiaugiasi, jog joje esanti ištisus metus kūrenama pirtelė – ypatinga atgaivos oazė pušynų apsuptyje, kurioje dažniausiai vedamos tradiciškos lietuviškos pirties programos.
„Abu su žmona esame absoliutūs pirties fanai, turime „priklausomybę“ pirties bičiulių draugijai ir jau 20 metų mėgaujamės pirtimis. Pirtis mums patiems kuriama sekmadieniais, kur mes renkamės su bičiuliais pirtininkais, o kitomis dienomis pirtį su SPA programa „užkuriame“ kolektyvams, šeimoms.
Vienu metu galime priimti iki 10 žmonių. Pirtį kūrename ištisus metus, bet daugiausia nuo rudens iki pavasario. Kai atvėsta, žmonės psichologiškai atsipalaiduoti nori dažniau“, – sako Dainius Venckūnas, pirtį rekomenduojantis išbandyti ir vasarą.
Stengiamės laikytis lietuviškų papročių.
„Juk po jos nuostabu mėgautis saulės vonia. Pas mus yra tradicinė malkomis kūrenama krosnis kartu su stilingu interjeru“, – minėjo Dainius.
„Paliekio“ pirties išskirtinumas – didelė plytinė krosnis, kurios viduje esantys akmenys kaitinami tiesiogiai ugnies. Taip išgaunamas švelnus, nelabai deginantis garas. Tad pirtelė labai tinka ir tiems, kurie negali būti karštyje.
„Mes, lietuviai, mėgstame drėgną garą, daug lapų, garų. Tad ir stengiamės laikytis lietuviškų papročių, pirtyje naudoti daug įvairiausių kvapų, žolynų. Daug procedūrų darome iš vidinio pajautimo – o tai ir kvėpavimas druskomis, kūno šveitimas ar vanojimas bei įvyniojamas į drobulę.
Žiemos metu užklojame pledais ir žmogus terasoje po truputį atvėsta. Kartais būna ir egzotinių, citrusinių kvapų. Pirtelėje skamba atpalaiduojanti melodija. Savo pirtyje taikome daug improvizacijos ir kūrybos“, – mįslingai kalba Dainius.
Iš Kauno į gimtuosius Lekėčius su šeima grįžęs Dainius Venckūnas pasakoja, jog ir poilsiavietę ir joje esančią pirtį įrengė norėdami teikti lėto turizmo ir poilsio paslaugas. „Paliekio“ pirties malonumais dažniausiai mėgaujasi žmonės iš aplinkinių miestų, pervargę nuo miesto triukšmo, kompiuterių, čia surasdami ramybę ir gerą kompaniją.
Šakiuose – „Zanavykų pirtis“
Prieš 10 metų Šakiuose zanavykiškomis tradicijomis garsėjančią „Zanavykų pirtį“ įkūrę Inara ir Ramūnas Žvirbliai „nėrė“ į vantas.
„Priklausomybę“ pirčiai taip pat turintis profesionalus pirtininkas Ramūnas sako, jog pirties pojūčio neišreikš jokie pasakyti žodžiai.
„Apie pirtį nekalbama, pirtis jaučiama“, – tvirtai nenuginčijamą tiesą brėžia jis. Pirmiausia jis pirtį įrengė savo šeimai, o kai pajuto, kad jau gali dalytis savo sukauptomis žiniomis, atsirado ir „Zanavykų pirtis“.
„Kiekviena pirtis yra skirta dėl kažko – higienos, poilsio, sveikatos stiprinimo ir jos problemų sprendimo. Tai lyg daktaras numeris vienas. Sveikata ir meditacija“, – sako prisiekęs pirtininkas. Tad ir savo pirtyje jis visada paklausia, ar atėję į ją nori tradiciškos pirties, ar ir meditacijos. Ramūnui patinka ir sau pačiam pasidaryti higienos procedūras, pamedituoti.
„Zanavykų pirtyje“ naudojama daug Sūduvių krašto liaudies išminties. Bet daug ką šeimininkai pridėjo ir savo – čia naudojama įvairių buityje naudojamų užpiltinių ir tepalų, juos pritaikant pirčiai. Ir, žinoma, vantos.
Juk kiekvienas turi skirtingų problemų, tad reikia atsižvelgti į kiekvieno sveikatą.
„Procedūrų metu naudojame labai daug lino audeklo. Ant galvos dedame lino rankšluostį, nes linas natūrali medžiaga, kuri praleidžia deguonį, bet sulaiko garą, tad žmogus jaučiasi komfortiškai. Sąnariams naudojame tepalą, užpiltinę, kurį darydavo mano mama.
Pagrindinis stebuklas yra įšilimas. Negirdėjau, kad daugiau kas iš lietuvių pirtininkų kažką panašaus darytų. Mes turime ir savo žiemos tradicijas, kuo negali pasigirti komercinė pirtis. Bet ką čia papasakosi – reikia apsilankyti ir patirti“, – pasakoja Ramūnas.
Pirtyje vienu metu gali maudytis ir daugiau žmonių, bet vanojimui priimami tik du. Pirtininkas sako, kad nesiorientuoja į pinigus, o į pirties paslaugų kokybę. Juk kiekvienas turi skirtingų problemų, tad reikia atsižvelgti į kiekvieno sveikatą. Ir pajuokauja, kad vienu metu nei trečiam žmogui, nei vantai meilės nelieka.
„Zanavykų pirtis“ – bičiuliška, nekomercinė. Joje šeimininkai nepageidauja matyti triukšmingų kompanijų su alumi. Bet priima kiekvieną, kuris atsineša rankšluostį ir šlepetes. Ir, savaime suprantama, domisi pirtimi.
Lietuviai siūlo naujas patirtis
Įdomu tai, kad sūduviškos pirties patirtys „perskrodė“ dalį Atlanto vandenyno ir nusėdo net Islandijoje.
„Lietuviai, ukrainiečiai ar lenkai išmokė islandus ir vantomis plaktis, ir kūną druska įtrinti“, – šypteli Islandijoje turizmo verslą plėtojantis Tomas Kariniauskas, pasak kurio Islandijoje karštų geoterminių vonių kultūra gyvavo šimtmečius ir jokios naujovės nebuvo priimamos, tačiau smarkiai besikeičianti gyventojų sudėtis įnešė pokyčių.
Įdomu tai, kad vokiečiai ar anglai po to užsisako turus į gilią Suomijos šiaurę.
O štai aplikacijos „Hoperfy“ įkūrėjas Tadas Kertenis sūduviams siūlo imti pavyzdį iš suomių ir į pirtis vilioti, ir Sūduvą aplankyti.
„Raumeningi suomiai lyg kokie palaimingi Kalėdų Seneliai mobilias pirtis atsigabena į tarptautinius IT ar finansų sektoriaus simpoziumus. Pasirišę rankšluostį ant strėnų jie „aitišnikus“ įvilioja į pirtelę panašų senovinį cirko vagoną, – pasakoja Tadas. – Vidudienį į pirtį iš plenarinių sesijų pabėga vienas kitas vadovas, o vakarop po vakarienės sugūžta nemažai. Įdomu tai, kad vokiečiai ar anglai po to užsisako turus į gilią Suomijos šiaurę.“
„Pirtyje gerėja kraujo apytaka, jos padeda „atsijungti“, o tai šiais neramiais laikais vos ne privaloma“, – sako socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius.
„Moksleivius įpratinus lankytis saunose ar baseinuose skaičiuotume trigubą naudą – stiprės valia, galbūt gerės pažymiai, o galbūt susiformuos ir amatas“, – dar vieną patarimą sūduviams turi Tomas.
Jam pritaria ir Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centro vienas vadovų Paulius Puskunigis.
„Šakiuose turime 25 metrų keturių takelių plaukimo baseiną, dvi pirtis ir sūkurinę vonią. Baseinas jau tapo traukos centru ne tik Šakių rajono, bet ir Kazlų Rūdos, Jurbarko gyventojams.
Per 14 baseino gyvavimo metų plaukti išmoko ne vienas tūkstantis moksleivių. Šiais mokslo metais plaukti Šakių baseine mokosi ne 213 antrokėlių“, – skaičius žeria Paulius, kurio teigimu, užsispyrimas baseino takeliuose motyvuoja, padeda kibti į mokslus – ir visai nesvarbu, ar jaunas žmogus pasuka į amatų mokyklą, ar į universitetą.
Pasak Pauliaus, mokymasis plaukti baseine turi didelę įtaką skendimo atvejų skaičiui – skendimų pastaraisiais metais Šakių rajone ženkliai sumažėjo.
