Karolina Wachowicz, po skyrybų persikėlusi į saulėtąją Ispaniją, dabar sako esanti priversta palikti šalį dėl anti-turizmo protestų Barselonoje.
Po skyrybų moteris paliko darbą ir siekė naujo gyvenimo savo svajonių vietoje – Ispanijoje, kuri yra mėgstama britų turistų. Tačiau dabar Karolina teigia, kad vietiniai gyventojai, kurie jau ne pirmus metus protestuoja prieš turistus, privertė ją atsisakyti savo svajonių gyvenimo Ispanijoje.
Vietiniai gyventojai, pasak Karolinos, tiki, jog „užsieniečiai užima jų mylimus miestus“, o Barselona tapo vienu iš anti-turizmo protestų epicentrų.
Naujas gyvenimas saulėtame mieste
35-erių Karolina sako, kad po skyrybų jautėsi „pasimetusi ir pavargusi nuo darbo“, todėl nusprendė kurti naują gyvenimą tarp smėlio paplūdimių ir vasaros saulės. Ji pasirinko Barseloną dėl mažų kainų ir žemų pragyvenimo kaštų.
„Ispanijoje buvo lengviau būti savimi, jaučiausi tiesiog laimingesnė“, – pasakoja Karolina. Atvykusi ji susidūrė su iššūkiais: teko pradėti viską iš naujo, neturint draugų, darbo, nemokant kalbos.
Nepaisant sunkumų, moteris galiausiai rado darbą ir su darbdaviu pasirašė darbo sutartį, leidžiančią nuomotis būstą Barselonoje – vos prieš prasidedant COVID-19 karantinams. „Nors buvo neramu, tuomet nusprendžiau likti Barselonoje ir susitelkti į darbą“, – prieš kelerius metus įvykusius gyvenimo pokyčius prisimena ji.
Po kelerių metų Karolina, nepaisydama draugų perspėjimų, nusipirko butą Barselonoje. Tam pasiėmė banko paskolą.
Moteris pamena, kad nauji draugai ispanai jos klausė, kam jai to reikia, jei kol kas dar net gerai nemoka ispanų kalbos. Tačiau Karolina buvo įsitikinusi, kad pastovus gyvenimas Barselonoje buvo „teisingas sprendimas“.
„Jaučiausi žingsniu arčiau stabilumo ir tikro jausmo, kad esu namuose“, – sako ji.
Vis dėlto tai netruko ilgai: 2022 m. Ispanijoje prasidėjo anti-turizmo protestai, kurie pasiekė aukščiausią tašką 2025 m. vasarą. Barselonos gatvės virto plakatų ir grafičių mozaika, o turistai kartais buvo tiesiog gatvėje užpuldinėjami, pavyzdžiui, į juos vietiniai šaudė vandens pistoletais.
Nors Barselonoje Karolina jau turėjo darbą, būstą, pažįstamų ir draugų, visgi masiniai protestai ją išgąsdino ir privertė jaustis svetima.
„Mano svečiai ne visada buvo laukiami, o mus nuolat vadino „guiri" – įžeidžiančiu pavadinimu turistams ir užsieniečiams“, – pasakoja ji.
Užkliuvo ne kataloniška išvaizda
Karolina apgailestauja, kad dėl savo išvaizdos ji iš karto traukia nepalankius vietinių žvilgsnius. „Mano pastate gyveno tik katalonai; aš buvau vienintelė užsienietė. Jie manęs nepridėjo prie bendruomenės WhatsApp grupės ir ne visada informavo ar konsultavosi su manimi dėl pastato ir bendruomenės reikalų“, – pasakoja ji, pasidalinusi ir kitais tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, kurią patyrė gyvendama Barselonoje, pavyzdžiais.
Ar Karolina liks Ispanijoje? Ji sako, kad kol kas tai – atviras klausimas. Kadangi yra būstas, už kurį moka paskolą, ji norėtų čia likti. Visgi baiminasi, kad arštrėjant protestams ir gilėjant vietinių neapykantai užsieniečiams, ji gali tapti ne tik nepageidaujama „guiri“, bet ir atvirai varoma lauk „turiste“.
