Sekite 15min Google
Visgi pasaulyje bene garsiausios yra Bahamų plaukiojančios kiaulės, tapusios viena labiausiai turistus viliojančių šio regiono atrakcijų.
Kiaulių paplūdimiui sunku atsispirti. Tai vieta, kur mielų kiaulių šeimynėlė, rausva tarsi britai ilgos vasaros kelionės pabaigoje, vaikštinėja smėliu, laksto seklumoje ir plaukioja bangose.
Nėra visiškai aišku, kaip ši kriuksinčių gyventojų kolonija pateko į savo rojaus kampelį Bahamose. Vieni pasakoja, kad kiaules čia paliko grupė jūreivių, ketinusių vėliau sugrįžti ir jas suvalgyti, tačiau jų planai pasikeitė, o kiaulės išgyveno misdamos pro šalį plaukiančių laivų išmetamo maisto likučiais. Kita istorija byloja, kad kiaulės išgyveno laivo katastrofą, o trečioji versija teigia, jog jos ten buvo apgyvendintos kaip gudrus būdas privilioti turistus.
Jei paskutinis paaiškinimas teisingas, tenka pripažinti – tai sugalvojęs kiaulių augintojas pataikė tiesiai į dešimtuką. Bahamų plaukiojančios kiaulės tapo viena populiariausių turistinių pramogų visame regione ir kasmet į seklumas privilioja tūkstančius šių gyvūnų gerbėjų. Kiaulių paplūdimyje gyvena apie 20 kiaulių ir kasmet besikeičiantis skaičius paršelių, tačiau pastaraisiais metais panašia pramoga ėmė garsėti ir kitos salos, tarp jų – Eleutera, Rose, Abakas ir Ship Channel Cay.
„Susižavėjęs mintimi pasipliuškenti šiltose bangose kartu su miela kiaulyte bei išgirdęs, kad Europa turi savąją Kiaulių salos versiją ir kad ji yra vos už trumpo plaukimo nuo vietos, kurią ketinau aplankyti, tiesiog negalėjau atsispirti“, – rašo „The Mirror“ žurnalistas Milo Boyd.
Atokas – mažytė sala netoli Lefkados Jonijos jūroje, prie Akarnanijos krantų. Tai viena labiausiai į vakarus nutolusių ir atokiausių Echinadžių salų. Atoke negyvena niekas – net jos savininkas, laivybos magnatas Panayiotis Tsakos. Tačiau sala pritraukia saujelę drąsesnių buriuotojų, kuriems leidžiama išmesti inkarą seklumoje.
Karštą gegužės dieną tarp jų atsidūrė ir žurnalistas su draugais. Šoko į vandenį ir nuplaukė iki paplūdimio, o specialūs vandens batai tapo itin svarbia apsauga nuo saulėje įkaitusių akmenukų. Tikėjosi, kad pasitiks seklumoje besitaškančios draugiškos kiaulės, tačiau paplūdimys buvo tuščias. Nebuvo nei kiaulių, nei žmonių.
Nusprendę, kad gyvūnai nuo karščio slepiasi miške, patraukė jų ieškoti. Einant taku, aplink garsiai čirškė cikados. Tako gale turistai išvydo vienintelį dviejų aukštų namą. Nors jo durys buvo užrakintos, o langai užkalti, atrodė, kad jame būtų galima gyventi. Tačiau kiaulių – nė ženklo.
„Vingiuotais takeliais, nusėtais kankorėžiais ir šakomis, grįžome paplūdimio link, braukdami nuo savęs tarp medžių išsiraizgiusius storus voratinklius. Nepaisant kaitrios Graikijos saulės ir žvilgančio mėlyno vandens, vieta atrodė nejaukiai. Šį jausmą dar sustiprino virš paplūdimio stūksanti tuščia koplyčia. Buvau skaitęs, kad ją prižiūri čia atvykstantis prižiūrėtojas, tačiau ji atrodė dulkėta ir apleista. Nuo peties nubraukiau didelį vorą“, – įspūdžiais dalijasi žurnalistas.
Ir tada pasirodė kiaulės
„Kai jau buvome susitaikę su mintimi, kad teks grįžti į laivą taip ir nepatyrus žadėto sielą praskaidrinančio pasibuvimo su salos kiaulėmis, atspėkite, kas šniurkščiodamas išlindo iš miško? Ne miela kiaulytė, o didžiulis šernas. Stambus, gauruotas ir garsiai kriuksintis. Nesu ekspertas, bet duočiau 50 prieš 50, kad tai buvo laukinis šernas“, – dalijasi žurnalistas.
Gyvūnas priėjo prie turistų ir sustojo maždaug už metro.
„Jis žiūrėjo į mus, o mes – į jį. Tada iš miško pasirodė dar trys kiaulės – regis, motina ir du paršeliai. Jie prisijungė prie didesnio gyvūno, atrodžiusio tarsi šeimos tėvas. Didžiausios kiaulės iltys ir tai, kaip ji žvelgė į mūsų dabar jau drebančius, tik maudymosi glaudėmis pridengtus kūnus, privertė sunerimti. Šios kiaulaitės tikrai neatrodė nusiteikusios greitai nuotraukai“, – rašoma „The Mirror“.
Šios kiaulaitės tikrai neatrodė nusiteikusios greitai nuotraukai.
Staiga didžioji kiaulė suriaumojo ir puolė turistų link. Nežinia, ar kompanija priėjo per arti jos šeimos, ar ne taip į ją pažiūrėjo, ar tiesiog per ilgai užsibuvo nejaukioje saloje, tačiau, anot žurnalisto, garsas nė iš tolo nepriminė mielo kriuksėjimo, tinkamo „Instagram“ vaizdo įrašui.
„Mūsų gėdai, pasileidome bėgti. Bėgome iki pat jūros, kiek įkabindami brovėmės per seklumą ir galiausiai puolėme plaukti. Tik grįžę į savo laivą išdrįsome atsigręžti į Atoką ir nesvetingus jos šeimininkus“, – pasakojimą užbaigia M.Boyd.
Jie tebestovėjo ten, žvelgdami į vandenį ir lydėdami nedraugiškais žvilgsniais.
