Nors didžiąją laiko dalį jie leido šalies sostinėje Tokijuje, keliautojai pasinaudojo unikalia galimybe apžiūrėti ir kitus šalies kampelius.
Miestai turistams
Vienas miestų, kuriuos jiems teko aplankyti – Kamakura. Tai turistinis miestas, kuris labai skiriasi nuo tracinių Tokijo ar kitų didmiesčių. Kamakuroje daug žalumos, giraičių, šventyklų, senosios tradicinės statybos pastatų.
Miestelio panoramą puošia kuo įvairiausios Japonų šventovės. Kai kurių jų įėjimus saugo drakonai, kitos įrengtos tiesiog olose. Greta vienos šventyklų, kuriose lankėsi Gediminas ir Aušra, buvo nedidelis tvenkinys. Jame plaukiojo gausybė karpių, kurie Aušrai užlipus ant lieptelio, kaipmat suplaukė į būrį ir žiopčiodami prašė „davinio“.
Kita šventykla slėpėsi bambukų tankmėje. Gediminas ją pavadino bambukų šventykla, mat šių medžių giraitę sodina ir prižiūri šventyklos darbuotojai.
„Auksinis“ Kiotas
Kitas žavingas miestas, kuriame teko lankytis Gediminui ir Aušrai, – Kiotas. Tai senoji Japonijos sostinė. Kiote yra aukso šventykla. Visas miestas įsikūręs slėnyje, kurio vienoje pusėje yra aukso, kitoje sidabro šventyklos. Pastaroji buvo nuniokota.
Kiote esančių šventyklų aplinka skrupulingai prižiūrima, parkuose netgi auga ypatingos samanos. Vienas populiarių miesto suvenyrų – įvairiaspalvės vėduoklės.
Dar viena Kioto ypatybė – mieste yra geišų mokykla. Pasak Gedimino, pačių geišų gatvėje nepamatysi, mat jos patarnauja tik vienam pasirinktam turtingam ponui. Tiesa Aušra ir Gediminas akies krašteliu matė tris geišas, iš automobilio einančias į prabangų restoraną. Jas lengva pažinti pagal tradicinį japonų rūbą, porceliano baltumo odą.
Vandenynas
Japonijos krantus skalauja Ramusis vandenynas. Gediminas ir Aušra vienos savo išvykų metu spėjo įmerkti į jį kojas. Deja, išsimaudyti nepavyko, nes dieną prieš buvę pirčių komplekse, jie pamiršo maudymosi kostiumus. Porą nustebino ir tai, kad Japonijoje pirtyse vaikinai ir merginos turi kaitintis atskirai. Net paplūdimyje negalima per daug apsinuoginti. Neįprastas jiems buvo ir vandenyno skalaujamas tamsaus smėlio krantas.
Šiukšlės
Japonai saugo savo aplinką. Jų gatvės švarios, o iš šiukšlių net supilamos salos. Atliekos yra kruopščiai rūšiuojamos. Ši veikla net reglamentuota įstatymų. Jei Japonijoje nerūšiuoji, tau gali būti skirta bauda. Žmonės, gyvenantys nuomojamame bute dėl nerūšiuojamų atliekų gali būti net iškeldinti. Viena naujausių įstatymų pataisų lietuviams gali skambėti itin keistai. Šiukšles Japonijoje reikia ne tik rūšiuoti, bet ir perplauti prieš išmetant. Žinoma rūšiavimo sistema irgi kitokia. Čia atliekos skirtomos į: degančias, nedegančias, plasmasines, stiklines.
Tokijo vietelės
Nors į Tokijų puošiančius Imperatoriškuosius rūmus ir sodus kojos kelti nevalia, galima būti jų prieigose. Čia tūkstančiai žmonių užsuka nevaržomai pasigrožėti įmantriais fontanais ir parku.
Vienas didingų pastatų Tokijuje – Japonijos parlamento rūmai. Pasak Gedimino, pastatas iš vidaus labai gražus, tačiau ekskursija jame buvo klaikiai nuobodi. Jos metu Aušra ir Gediminas susipažino su vokiečiais ir buvo keturiese japonų turistų grupėje, kuriems gidas viską pasakojo japoniškai.
Japonai reikalų neatideda iki paskutinės minutės, tad jau dabar Tokijo gatvės mirga 2016-ųjų metų vasaros olimpinių žaidynių reklamomis, mat Japonija – viena iš šalių pretendenčių rengti šį sporto įvykį.
Dideli mastai
Tokijuje yra dangoraižių, į kurių viršų keliami turistai. Vienas tokių statinių – „mokesčių bokštu“ pravardžiuojama 243 metrų aukščio Tokijo savivaldybė. Iš jos Tokijus kaip ant delno. Temstant milijoninis miestas suspindi milijardais šviesų, o Japonijos sostinės gatvės lyg viena nesibaigianti reklama – kupinos įvairiaspalvių neoninių iškabų.
Tokijuje yra ištisi rajonai, skirti kokiam konkrečiam dalykui. Pavyzdžiui, jaunimui skirtų keistų kostiumų rajonas ar technikos rajonas – visų kompiuterinių žaidimų ir kitų dalykėlių mėgėjų svajonė.
Net dviračiams skirtos stovėjimo vietos driekiasi per visą gatvių ilgį, o gatvės Tokijuje netrumpos. Dviračiai vietos taupumo sumetimais Tokijuje statomi priekiniu ratu į viršų.
