Irakas nuo 1983 metų stengėsi įtikinti UNESCO pripažinti šią archeologinę vietovę – didžiulį 10 kv. km kompleksą, kur iki šiol užbaigta tik 18 proc. kasinėjimo darbų.
Abiejose Eufrato upės pusėse išsidėstęs Babilonas, esantis už 100 km į pietus nuo Bagdado, ilgiau nei 4 tūkst. metų buvo senovės Babilonijos sostinė.
„Kokia Pasaulio paveldo sąrašo prasmė be Babilono? Kaip pasakosime žmonijos istoriją be pradinių skyrių – Babilono?“ – prieš balsavimą klausė Irako atstovas UNESCO Pasaulio paveldo komitete Qahtanas al Abeedas.
Komiteto nariai buvo susitikę Azerbaidžano sostinėje Baku. Per tą posėdį buvo svarstomos Babilono ir dar 34 objektų tokiose šalyse kaip Brazilija ir Burkina Fasas kandidatūros.
Komitetas nusprendė nesuteikti Babilonui pavojuje atsidūrusio pasaulio paveldo kategorijos, tokiam siūlymui nepritarus pačiam Irakui.
„Babilonas yra didžiausias gyvenamas miestas per senovės istoriją“, – teigė Basros senienų departamento vadovas Q. al Abeedas, vadovavęs pastangoms įtraukti Babiloną į UNESCO sąrašą.
„Babiloniečiai buvo rašto, administravimo ir mokslo civilizacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Babilono įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą „paskatins mokslinius tyrimus bei objekto raidą“ ir „bus tolygus nemokamai reklamai turistams“, neslėpdamas entuziazmo pridūrė Q.al Abeedas.
Babilonas užima ypatingą vietą religijoje ir yra minimas Biblijoje, hebrajų raštuose ir net įvairiose mitų pranašystėse.
Kadaise miestas buvo apsuptas siena, jame buvo gausu šventyklų ir bokštų, pastatytų iš dumblo plytų. Mūsų dienomis Babilonas garsėja visame pasaulyje savo Kabančiaisiais sodais, Babelio bokštu ir Ištarės vartais.
