Smiltynė – Kuršių nerijos dalis, priklausanti Klaipėdos miesto savivaldybei. Šioje pusiasalio dalyje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, kurį kasmet aplanko apie pusė milijono lankytojų, poilsiautojus traukia švarūs paplūdimiai, dviračių takai, pėsčiųjų promenada.
Kurortu tapo dar prieš šimtmetį
Dar 1901-aisiais Smiltynė, pastačius Kurhauzą, buvo paskelbta kurortu. Anot istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, nuo to laiko Smiltynei kurorto ateitis būtų projektuojama jau ketvirtą kartą. Tarpukariu Smiltynė tapo kurortu pastačius vandens sporto bazę.
„Iniciatyvos nebuvo pamirštos ir sovietmečiu, aštuntajame dešimtmetyje imta vystyti jūrų muziejaus zoną Kopgalyje ir tai buvo vienas sėkmingesnių projektų, kaip sukurti patrauklų objektą“, – aiškino istorikas.
Profesorės, turizmo ir rekreacijos ekspertės Aušrinės Armaitienės teigimu, turimo plėtros požiūriu ši teritorija dar nėra išbaigta.
„Tačiau norai ir idėjos siekti Smiltynei kurortinės teritorijos statuso – labai tinkami. Kol kas turime tik fragmentus, kad galėtume kalbėti apie Smiltynę kaip apie sistemą, kur galėtų atvykti žmonės, rastų ką veikti.
Smiltynė gali tapti dar įdomesne ir patrauklesne. Tačiau reikia labai daug namų darbų: reikia ir policijos poskyrio ir medicinos punkto ir išvystytos infrastruktūros. Lietuvoje turime tik keturis kurortus, o tam, kad teritorija taptų kurortu – reikalavimų dar daugiau. Todėl pradžiai lipkime ant pirmojo laiptelio – siekio gauti kurortinės teritorijos statuso“, – aiškino profesorė.
Bijo Palangos likimo
Ambicijų nemažai – siekiama, kad Smiltynėje būtų atstatyta smuklė ant kalvos prie pat Senosios perkėlos, paplūdimyje svajojama atkurti istorinį restoraną.
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, žmonės neretai klaidingai supranta, ką reikš Smiltynę paversti kurortu. Jai skambino ne vienas žmogus, išsigandęs, kad Smiltynė netrukus virs Palanga su triukšmingais barais ir atrakcionais.
„Kurortinė teritorija pirmiausia – tai rami, estetiška vieta. Ji turi būti ramybės uostu su sveikatinimo šaltiniais. Smiltynė – Klaipėdos lobis, į jį reikia atsisukti“, – teigė A.Feser.
„Pati gamta sukūrė Smiltynę kaip kurortą. Tai ir be statuso parodo žmonių srautai, kursuojantys pilni keltai. Kai prieš daugelį metų japonai pamatė smėlį iš Smiltynės – nepatikėjo, kad jis tikras, ne apdirbtas, – pažymėjo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.
Lietuvos jūrų muziejaus vadovės Olgos Žalienės įsitikinimu, jau seniai reikėjo imtis žygių ir paversti Smiltynę kurortine teritorija. „Labai trūksta šeimininkiško požiūrio, strategijos, kas čia turi būti“, – pabrėžė ji.
Teks tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus
Jūrų muziejus siekia, kad Kopgalyje atsirastų reabilitacijos centras sužeistiems jūros gyvūnams, taip pat siekiama atverti lankytojams Jūros mokslo ir pažinimo centrą. Norima pradėti eksploatuoti geoterminį vandenį, kurio, kaip rodė prieš tris dešimtmečius atliktos studijos, čia netrūksta.
Anot sumanymo iniciatoriaus, Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininko Simono Gentvilo, per artimiausius metus teks nemažai padirbėti, kad Vyriausybė pakeistų Smiltynės juridinį statusą.
Kiek kainuotų Smiltynei iškovoti kurortinės teritorijos statusą – dar nepaskaičiuota. Brangiausiai atsieitų čia nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, mat šiuo metu čia veikiančios įstaigos naudojasi gręžinių vandeniu.
