Poilsiui tokių žmonių, kurie nuo rutinos išsivaduoja atostogų laiką skirdami gėrėtis gamta ir aktyviam laisvalaikiui. Austrija tam – kaip tik.
Kuo toliau į vakarus nuo sostinės Vienos, tuo aukštesni kalnai, tuo gilesni tarpekliai, o kraštovaizdis keičiasi labai greitai, žadą atimančius vaizdus keičia tokie pat ir dar geresni.
Jeigu išsižioti privertė Alpių viršūnės su karštos vasaros saulės neištirpdytu sniegu akinamo mėlynumo dangaus fone, tai už kampo jau negali atitraukti akių nuo kelių, kurie įkalnes apraizgę kaip gyvatės.
Užburia ir akinamo žalumo pievos kalnų šlaituose, o jose besiganančios žalmargės su skambaliukais po kaklu kartais išeina į kelius ir juose jaučiasi kaip šeimininkės. Žmogui tenka laukti.
Žadą atimančius vaizdus keičia tokie pat ir dar geresni.
Kalnų tarpekliuose apstu gyvenviečių, ypač žavingai atrodo maži kaimeliai.
Gražu, nors rėk.
O jeigu per juos teka upė, tai ji į austriško birželio paveikslą įlies melsvai balkšvos spalvos – taip atrodo iš kalnų srūvantis vanduo, susimaišęs su smulkiomis uolienų dalelėmis ir dėl savo išvaizdos vadinamas ledynų pienu.
Ežerai iš toliau atrodo žali, iš arti vanduo – skaidrus kaip krištolas.
Beje, per žiemą kalnuose susikaupęs sniegas sparčiausiai ima tirpti gegužės pabaigoje, dėl to birželį ir liepą upės yra srauniausios, o kriokliai – kurių Austrijoje irgi gausu – atrodo įspūdingiausiai.
Vien aukščiausias Europoje Krimml krioklys ką reiškia. Nuo jo apačios iki viršūnės miškų takeliais galima nueiti maždaug per porą valandų, dar valandos prireiks nusileisti.
Apskritai šioje šalyje sąlygos įvairaus sudėtingumo žygiams yra kone idealios, nes vietų tam yra daugybė. Žygiuojant kalnuose ir kylant vis aukščiau, be kita ko, apima niekur kitur – tik kalnuose – aplankantis jausmas: supratimas, kad staiga dingsta visi civilizuoto gyvenimo garsai, lieki tik su gamta.
Dar vienas birželio pranašumas – žydinčių laukinių gėlių gausa.
Vasaros pradžioje turistų dar ne tiek daug, kad lankytinose vietose neužtektų vietų artimiausioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nusidriektų eilės ar tektų laukti būtent to laiko, kuris nurodytas rezervacijoje. O laiko, kaip ir tvarkos, atžvilgiu austrai yra griežti, ir šioje šalyje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, galioja posakis „Ordnung muss sein“ („Tvarka turi būti“).
Tvarką jie mėgsta. Ne tik organizuodami veiklas, bet ir teikdami paslaugas, rūpindamiesi aplinka. Ir to neįmanoma nepastebėti.
Ar tokios kelionės metu buvo trūkumų? Žinoma, tai vietovių pavadinimai, kurie dėl sąlyginio sudėtingumo yra sunkiai prisimenami, ypač kai jų prireikia planuojant dienos maršrutus. Zėvalchenamsė? O Heiligenblut am Grosglokner? Gerlosbergeben? Nein, Zalbach-Hinterglem.
Austrijos keliuose vasaros pradžioje vyksta nemažai remontų, kalnų tarpekliuose orai gali keistis labai greitai, tad nebūtinai pavyks planas nuo kalno viršūnės pasigėrėti apylinkėmis – vietoj jų pamatysite kokius du metrus toliau nosies, toliau – debesis.
Lyja? Nesijaudinkite, po kelių minučių gali šviesti saulė. Karšta? Dėl visa ko pasiimkite švarkelį, geriau vėjo neperpučiamą ir neperlyjamą.
Kaimiškose vietovėse gausu musių – kai kurių viešbučių kambariuose prie visos privalomos įrangos radome specialų įrankį šiems vabzdžiams mušti. Ir net teko panaudoti.
Bet visa tai – vieni niekai prieš vasariškų Alpių grožį.
