„Yra reali mirties rizika“: lietuvis alpinistas paaiškino, ką iš tikrųjų reiškia įkopti į Everestą

Gegužės 24-ąją Lietuvą pasiekė džiugi žinia – net trys lietuviai – Aurimas Valujavičius, Nerijus Pranckevičius ir Justas Narkevičius – sėkmingai įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą. Tai pirmas toks atvejis šalies istorijoje, kai vienu metu šią viršūnę pasiekė net trys mūsų alpinistai. Visgi socialiniuose tinkluose džiaugėsi ne visi – kai kurie šį pasiekimą kritikavo, teigdami, kad kopimas su papildomu deguonimi ir šerpų pagalba nėra „tikras“ alpinizmas.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Sekite 15min Google

Alpinizmas / Shutterstock nuotr. / „15min“ fotomontažas

Tam, kad geriau suprastume skirtumus tarp komercinio ir klasikinio alpinizmo, 15min kalbino Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentą Aurimą Kavaliauską. Jo įžvalgos atskleidžia, kodėl kiekvienas įkopimas į aukščiausias viršūnes yra vertingas ir ką turėtų žinoti tie, kurie svajoja apie Everestą.

Vos pradėjus pokalbį, A.Kavaliauskas pasidžiaugė ir akcentavo, kad šis įvykis – išskirtinis ir įkvepiantis Lietuvos alpinizmo istorijoje: pirmą kartą trys lietuviai vienu metu stovėjo ant aukščiausio pasaulio taško.

Pasak jo, be palydos ir papildomo deguonies šie alpinistai net nebūtų galėję įkopti – tam trukdo Kinijos pusėje galiojantys įstatymai, kurie numato, kad kopiant būtina naudotis šerpų pagalba ir deguonimi. Tokie reikalavimai, anot asociacijos prezidento, skirti alpinistų saugumui užtikrinti.

Asmeninio archyvo nuotr. / Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Aurimas Kavaliauskas

– Aurimai, papasakokite, kas yra komercinis ir klasikinis alpinizmas, kuo tai skiriasi?