Iš viso to, kas čia pasakyta, galimai supratote, kad jei jau tą aukščiau paminėtą čiuvą pavadinau jaunystės laikų pažįstamu, tai greičiausiai ir pats kažkada buvau susijęs su Kėdainiais.
Ir tai būtų per silpnas pasakymas, aš nebuvau tiesiog susijęs, aš juose užaugau. Ir nors prigimtimi nesu kėdainietis, reikalai susiklostė taip, kad tame mieste ne tik baigiau mokyklą bei praradau nekaltybę, bet ir susiformavau kaip asmenybė. Tad kas, jei ne aš, apie šį miestą gali kalbėti objektyviau?
Ir išvis, man yra juokinga, kai žmonės įsižeidžia, kai kas nors užvaro ant jų miesto. Juk tai tik nuomonė. Negi nebeliko rimtesnių dalykų, dėl kurių būtų galima įžeisti? Arba gyvenimas per geras, arba visi pernelyg sujautrėję.

