Gegužės 4-oji – šv. Florijono, ugniagesių globėjo diena. Šia proga apsilankėme Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, pakalbinome kursantus ir užfiksavome, kokius iššūkius tenka įveikti, siekiant tapti ugniagesiais gelbėtojais.
Ugniagesių mokyklos kursantas Evaldas Prušinskas pasakoja, kad ugniagesio profesija jį suviliojo ne tik galimybe padėti, bet ir dinamiška darbo specifika: „Tai nėra darbas nuo aštuonių iki penkių. Padėti kitiems žmonėms – tai ir vilioja.“
Padėti kitiems žmonėms – tai ir vilioja.
„Svarbiausia, kad ugniagesys turėtų norėti, o, kaip sakoma, – su dideliu noru ateina ir geri dalykai“, – pasakoja būsimasis ugniagesys gelbėtojas E.Prušinskas.
Vis dėlto, vien noro nepakanka. Ugniagesiu gelbėtoju dirbti gali toli gražu ne visi – reikalingas nepriekaištingas fizinis pasirengimas, emocinė stiprybė, specifiniai įgūdžiai, kuriuos nuolat reikia tobulinti.
E.Prušinskas pasakoja, kad būsimas ugniagesys į mokymus negali ateiti nesiruošęs – dėl fizinio pasirengimo paprasčiausiai nepraeis atrankos. Jis pats tarnavo kariuomenėje, vis dar sportuoja laisvalaikiu.
Pirmiausia ugniagesiai gelbėtojai lavina teorinius sugebėjimus, tada, prieš pradėdami dirbti, turi atlikti dviejų mėnesių praktiką jau dirbančiose ugniagesių gelbėtojų komandose.
Ugniagesių mokyklos kursantą Dainių Magylą ugniagesiu tapti paskatino tėvai ir draugai, kurie taip pat dirba šioje profesijoje. „Plius dar tokia neeilinė profesija, kur gali dirbti ne visi“, – akcentuoja vyriškis.
Tokia neeilinė profesija, kur gali dirbti ne visi.
D.Magyla pasakoja, kad mokantis daugiausia iškyla fizinių sunkumų, tačiau pabrėžia, kad yra ir protinių, emocinių. Sunkiausios užduotys – tos, kur reikia bėgioti, greitai judėti, nes kartu su savimi reikia neštis sunkius įrankius, nešioti daug sveriančią aprangą. Kursantas išskiria kvėpavimo aparatą – vien jis sveria per 20 kilogramų.
Ugniagesių gelbėtojų profesinei mokyklai D.Magyla ruošėsi apie du mėnesius – visą šį laiką intensyviai sportavo. „Visada bandau judėti, bet pasiruošimui apie du mėnesius teko kas antrą dieną pasportuoti, nelengvai pasportuoti“, – prisimena vyras.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantas Laimonas Šedleckas čia mokytis atvyko todėl, kad baigė savo karjerą kariuomenėje. Po 19 metų, praleistų ten, ugniagesio darbas jam atrodo labai artimas.
„Profesiją pasirinkau, nes prieš tai kariuomenėje išdirbau 19 metų. O ugniagesiai turi daug artimo. Manau, kad 42 metai – dar ne laikas sėdėti namuose, todėl nusprendžiau susirasti darbą. Kaip sakiau, ugniagesių darbas man labai artimas – tai kolektyvinis darbas, tai fizinis darbas, tai gelbėjimas, tai disciplina, viskas, kas man prie širdies“, – atvirauja kursantas.
Ugniagesių darbas man labai artimas – tai kolektyvinis darbas, tai fizinis darbas, tai gelbėjimas, tai disciplina, viskas, kas man prie širdies.
Dirbti tenka ne tik fiziškai. Kai kurios užduotys reikalauja gerai organizuoto komandinio darbo. L.Šedleckui sunkiausia užduotis – magistralės išdėstymas: „Reikia gerai susiorganizuoti, kas ką daro ir kas tempia žarnas, kas prijungia, čia reikia ne tik fiziškai, bet ir gerai pagalvoti ir susiorganizuoti.“
Vyriausiasis praktinio parengimo skyriaus dėstytojas Jonas Vaišutis pasakoja, kad šiais ir praeitais metais sulaukė fiziškai stipresnių kursantų, kurie labiau motyvuoti ir rimčiau žiūri į pasiruošimą.
Gegužės 2 d. Valčiūnuose vyko ugniagesių gelbėtojų mokyklos geriausio kursanto rinkimai. Juose buvo tokie normatyvai kaip apsauginės ugniagesio aprangos apsirengimas, kovinis išsidėstymas, nukentėjusiojo išnešimas ir kitos specifinės užduotys.
J.Vaišučio teigimu, kai kurie kursantai parodė netgi aukštesnius rezultatus, nei buvo reikalaujama.
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje praėjusiais metais buvo apmokyti 165 ugniagesiai gelbėtojai, kurie šiandien jau dirba valstybinėse priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose.
