Sekite 15min Google
„Džiaugiamės, kad mūsų festivalis kasmet auga ir šiandien apima gerokai daugiau nei įspūdingą tvarios mados šou. Edukaciją plečiame ir už podiumo ribų – tradicija tapusi konferencija bei kūrybinės dirbtuvės įgalina ne tik kalbėti apie tvarumą, bet ir praktiškai ieškoti naujų sprendimų, pažinti mokslo ir technologijų atveriamas galimybes, permąstyti kūrybos procesą ir atrasti, ką galime išsaugoti, pernaudoti ar sukurti kitaip“, – pranešime žiniasklaidai sako festivalio vadovė Indrė Jakaitytė-Gandžumian.
Pirmosios festivalio dienos, rugpjūčio 25 ir 26-oji, skirtos praktinėms tvarios mados dirbtuvėms. Jų metu dalyviai kurs papuošalus iš antrinių medžiagų, praktiškai išbandydami, kaip tai, kas jau prarado pirminę paskirtį, gali tapti naujo dizaino pradžia.
Apie mados ateitį – nuo DI iki biodizaino
Rugpjūčio 27 d. Vilniaus rotušėje vyksiantį susitikimą atidarys prof. dr. Eugenijus Skerstonas. Šiemet konferencijoje tvari mada bus aptariama iš inovacijų, mokslo ir kūrybos perspektyvų. ISM lektorė ir tvarumo programų vadovė Kristina Maikštėnienė atskleis, kaip dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnes mados strategijas, o mados inžinerijos magistrė, dizainerė ir Europos klimato pakto ambasadorė Olesia Les kels klausimą, kas šiandien labiau skatina vartotojiškumą – prekybinės manipuliacijos ar asmeninio sąmoningumo stoka.
Tarptautinę perspektyvą pristatys daugiau nei 25 metų patirtį mados industrijoje ir akademinėje srityje turinti RUFA – Romos taikomųjų menų universiteto – atstovė Guenda Cermel. Vilniuje ji pristatys „Re-Ciclica“ metodą madai ir moderuos diskusiją apie žiedinės mados ateitį. Londono „Central Saint Martins“ atstovė, tekstilės dizainerė Claire Deuffic kalbės apie biodizainą – sritį, kurioje gamta ir jos procesai tampa dizaino bei inovacijų dalimi.
Konferencijoje bus kalbama ir apie žaliosios tekstilės evoliuciją, pluoštinių kanapių potencialą mados industrijoje bei tikrąją mados kainą, kurios nematome ant podiumo.
Antrojoje dalyje skirtingas patirtis sujungs tarptautinė diskusija „Permąstant žiedinę madą“. Prie mokslo, mados ir tvarumo profesionalų prisijungs jaunosios dizainerių kartos atstovai – JAV kūrėjas Rashad Warren ir jaunoji RUFA dizainerė Jules Hoornaert. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, ar technologijos jau leidžia įgyvendinti tikrą žiediškumą, kokį vaidmenį gali atlikti biodizainas ir kūrybiškumas, ar jaunieji dizaineriai gali keisti mados ateitį ir ar patys vartotojai pasirengę keisti savo įpročius.
Tą pačią dieną 16 val. Vilniaus rotušėje vyks meistriškumo pamoka, kurią ves tarptautinis makiažo meistras Sebastian Gradzik. Jo vadovaujama komanda penktadienį rūpinsis ir tvarios mados šou kolekcijų makiažu.
Penktadienį – rekordinis kūrėjų skaičius
Festivalio kulminacija – rugpjūčio 28-osios vakarą Rotušės aikštėje vyksiantis tvarios mados šou. Didžiausiame iki šiol festivalio jaunųjų kūrėjų pristatyme savo kūrybą demonstruos net 25 talentai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Italijos ir JAV.
„Kasmet festivalio dalyviai mus maloniai nustebina ne tik tvariais sprendimais, bet ir stipria kūrybine mintimi. Šiemet ypač ryški jaunosios dizainerių kartos laisvė ir drąsa – tvarumas jų nevaržo, priešingai, tampa impulsu ieškoti savitos estetikos ir naujos mados kalbos. Ant podiumo išvysime labai skirtingus, tačiau kūrybiškai įdomius darbus, kuriuose tvarumas yra ne papildoma idėja, o neatsiejama pačios idėjos dalis“, – sako festivalio meno vadovas, dizaineris Serge Gandžumian.
Šio rekordo svarba – ne vien skaičiai. Ant podiumo susitiks itin skirtingos tvarumo interpretacijos. Pavyzdžiui, vienoje kolekcijoje kristalai auginami tiesiai ant audinių, kitoje spalvas kuria augalai ir natūralūs pigmentai. Žiūrovai išvys madą, kurią galima patirti ne tik pamatyti, bet ir pajausti, kūrinius iš gamybos likučių ir jau naudotų medžiagų, iš kartos į kartą perduodamas tekstilės technikas ir net postapokaliptinę mados viziją.
Už kolekcijų slypi ir istorijos, gerokai peržengiančios medžiagų pasirinkimo ribas – nuo žmogaus santykio su gamta, tremties atminties ir neuroįvairovės iki nykstančio kultūrinio paveldo, vartojimo bei asmeninės transformacijos.
