Kaip paprastai poros renkasi vestuvinius žiedus?
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį jaunavedžiai renkasi vestuvinius žiedus, – patogumas. Žmonės supranta, kad vestuviniai žiedai – tai investicija, todėl dažniausiai, tačiau tikrai ne visada, juos gaminasi iš aukso.
Juvelyrė Jurgita Bušinskytė parodos „Mūsų vestuvės“ organizatoriams pasakojo, kaip ir kokius vestuvinius žiedus rinktis tiems, kurie nemėgsta tradicijų ir aukso.
Pasak juvelyrės, pastaruoju metu vis dažniau tenka gaminti drąsius netradicinius, originalių faktūrų, pagamintus iš kelių metalų, puoštus įvairiomis detalėmis ar brangakmeniais vestuvinius žiedus.
„Šiuo metu labiau populiaresnis baltasis, o ne geltonasis auksas, tačiau dažnai jaunimas iš vis nemėgsta aukso, bet kai pamato, kokius žiedus iš jo galima pagaminti, pakeičia savo nuomonę. Auksui suteikus faktūrą ar nugludinus jį, gaminys atrodo labai originaliai ir nė iš tolo neprimena tų žiedų, kuriuos mūvi tėvai ar seneliai“, – sako juvelyrė.
Pasak J. Bušinskytės, poros, kurios mėgsta originalumą, dažniausiai vestuvinius žiedus puošia netradiciniais brangakmeniais, pavyzdžiui, safyrais, smaragdais, rubinais. Ypač ekstravagantiški ir drąsūs žmonės renkasi net ir kelis, atrodo, visiškai skirtingus akmenis – granatą, dūminį kvarcą, citriną.
Juvelyrė prisimena ypatingą užsakymą, kai į vestuvinius jaunavedžių žiedus turėjo inkrustuoti 7 visiškai skirtingus ir, atrodo, tarpusavyje nederančius akmenis. Tačiau galutiniu rezultatu džiaugėsi ne tik pora, užsakiusi žiedus, bet ir pati juvelyrė.
Nemėgstantiems aukso, žiedus galima gaminti iš platinos, sidabro, žalvario, tačiau nereikia pamiršti, kad auksas vis dėlto yra patvariausias ir ilgaamžiškiausias metalas.
Vestuviniai žiedai – iš seno aukso?
Turint kuklų biudžetą, juvelyrė vestuvinius žiedus poroms siūlo gamintis ir iš pačių turimo aukso.
„Daugelis namuose turi nebemadingų auksinių papuošalų, galbūt senelių dovanotų monetų ar tiesiog aukso gabalėlių. Tai puiki medžiaga vestuviniams žiedams. Tiesa, būna atvejų, kai gavę senelių vestuvinius žiedus ir pamatę išgraviruotas datas, anūkai pagaili žiedų ir pasilieka juos kaip relikviją“, – šypsosi menininkė.
Moteris juokauja, kad ne žmonės žiedus renkasi, o žiedai – žmones. „Dažnai poros ateina pas mus su tam tikrais norais, tačiau, pažiūrėjusios pavyzdžius, išsirenka visiškai kitokius žiedus nei planavo. Kai paimi žiedą į rankas, pasimatuoji, jis atrodo visiškai kitaip nei žiūrint į jį vitrinoje“, – tikina juvelyrė.
