Rinkodaros projektų vadovė ir turinio kūrėja Aistė Svarauskaitė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip Mondayjazz, sako, kad dauguma žmonių vis dar pirmiausia žiūri į spalvą, modelį ar kainą, tačiau svarbiausia informacija dažnai slepiasi etiketėje.
„Pirmiausia žiūriu į tai, kaip drabužis atrodo, nes vis tiek pirmiausia jį vertiname pagal išvaizdą. Tačiau tuomet visuomet patikrinu etiketę. Kad ir koks gražus drabužis būtų, jeigu jo sudėtis man netinka, jo nesirenku“, – sakė ji.
Ne viskas, kas atrodo gražiai, tarnaus ilgai
Pasak A. Svarauskaitės, jeigu norime, kad drabužis tarnautų ilgiau, verta rinktis kuo natūralesnės sudėties audinius, tokius kaip vilna, medvilnė, kašmyras, šilkas ar linas.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad visiškai natūralus audinys ne visada yra geriausias pasirinkimas. Kartais nedidelis sintetikos kiekis gali padaryti drabužį patvaresnį: „Paltuose ar kelnėse, kurias dėvite darbe, šiek tiek poliesterio gali būti naudinga. Jis suteikia audiniui tvirtumo, todėl drabužis mažiau glamžosi ir ilgiau išlaiko formą“, – sakė pašnekovė.
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad jeigu drabužis minkštas ir malonus, jis bus geras.
Anot turinio kūrėjos, svarbu ne tik tai, kokia medžiaga įrašyta etiketėje, bet ir kokia jos dalis iš tiesų yra drabužio sudėtyje. Jei ant megztinio parašyta, kad jis vilnonis, tačiau vilnos sudėtyje vos 5 proc., tai dar nereiškia, kad jis bus šiltas ar kokybiškas.
„Nepasimaukite ant drabužių, kurie vadinami vilnoniais, nors vilnos juose vos keli procentai. Tai dažnai būna tiesiog bandymas sudaryti įspūdį, kad drabužis kokybiškesnis, nei yra iš tikrųjų“, – teigė A. Svarauskaitė.
Kurių audinių verta vengti?
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad jeigu drabužis minkštas ir malonus, jis bus geras. Pasak A. Svarauskaitės, kai kurie audiniai gražiai atrodo tik pirmąsias savaites. Vienas iš tokių – viskozė. Ji minkšta, švelni, dažnai naudojama greitosios mados drabužiuose, nes atrodo natūralesnė nei iš tikrųjų yra.
„100 proc. viskozės drabužių aš nesirenku. Viskozė labai glamžosi, greitai praranda tvarkingą išvaizdą, nors parduotuvėje dažnai atrodo labai gražiai“, – teigė turinio kūrėja ir pridūrė, kad dažnai nusivilti tenka ir renkantis sintetinius megztinius. Jie greitai apsiburbuliuoja, o atsiradusius burbuliukus pašalinti daug sunkiau nei nuo natūralios vilnos ar kašmyro.
Pasak Aistės, vilna ar kašmyras taip pat gali apsiburbuliuoti, tačiau tai yra natūrali šių audinių savybė. Tokį megztinį dažniausiai galima lengvai atnaujinti specialiomis kašmyro šukomis.
Sintetinis audinys gali nesuirti ir 500 metų. Nuo jo atsiskiria mikroplastikai, kurie randami ne tik maiste ar ore, bet ir žmogaus organizme.
Tuo metu Lietuvoje itin mėgstamas linas taip pat turi savo minusą – jis labai glamžosi. Vis dėlto, kaip sako pašnekovė, tai nebūtinai yra trūkumas: „Linas yra vienas gražiausių vasaros audinių. Jis kvėpuoja, tinka karštam orui, o jo glamžumas man atrodo ne trūkumas, o natūrali šio audinio savybė“.
Kokia sudėtis dažniausiai būna geriausia?
Pasak A. Svarauskaitės, ieškant drabužio verta vadovautis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, marškiniuose geriausia rinktis 100 proc. medvilnę arba ekologišką (organic) medvilnę. Sintetiniai marškiniai mažiau glamžosi, tačiau su jais dažniau prakaituojama.
Megztinyje turėtų būti bent 50–60 proc. vilnos. Likusią dalį gali sudaryti kašmyras, alpakos vilna ar nedidelis kiekis poliesterio. Paltui, jos teigimu, geriausiai tinka maždaug 80 proc. vilnos ir iki 20 proc. poliesterio. Jei paltas beveik visas sintetinis, jis gali atrodyti gražiai, tačiau su juo bus tiesiog šalta.
Džinsuose svarbiausia, kad didžiąją dalį sudarytų medvilnė. Nedidelis elastano kiekis gali būti naudingas, tačiau jei jo per daug, džinsai greitai išsitampo ir praranda formą.
„Medvilniniuose džemperiuose verta ieškoti bent 80 proc. medvilnės. Likusi dalis gali būti poliesteris, nes jis padeda drabužiui mažiau glamžytis ir ilgiau išlaikyti formą“, – patarė turinio kūrėja.
Tvarumas prasideda ne nuo žodžio „eko“
A. Svarauskaitė sako, kad audinio sudėtis tiesiogiai susijusi ir su tvarumu. Sintetiniai audiniai gaminami iš naftos, o patekę į aplinką suyra labai lėtai: „Sintetinis audinys gali nesuirti ir 500 metų. Nuo jo atsiskiria mikroplastikai, kurie jau randami ne tik maiste ar ore, bet ir žmogaus organizme“, – priminė pašnekovė.
Vis dėlto vien užrašo „tvarus“ ar „ekologiškas“ nepakanka. Anot turinio kūrėjos, šiandien labai dažnai naudojamasi vadinamuoju greenwashing, kai drabužis pristatomas kaip draugiškas aplinkai, nors iš tikrųjų toks nėra. Todėl ji siūlo žiūrėti ne tik į tai, iš ko drabužis pagamintas, bet ir kur jis siūtas, kokiomis sąlygomis pagamintas audinys, ar jis turi sertifikatus.
Jei renkatės medvilnę, verta ieškoti ekologiškos (organic) medvilnės. Jei vilną – sertifikuotos vilnos. O jeigu drabužyje vis dėlto yra poliesterio, geriau rinktis perdirbtą.
„Drabužio etiketė yra tas pats, kas maisto produkto sudėtis. Juk maisto irgi nesirenkame aklai. Norime žinoti, ką dedame į savo kūną. Reikėtų žinoti ir kuo rengiamės“, – baigdama pokalbį šyptelėjo A. Svarauskaitė.
