Pasak parodoje dalyvavusio „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovo Justo Razmaus, 2025-ieji žada daugiau funkcinių ingredientų, tarpkontinentinių skonių derinių ir nostalgiškų saldumynų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kasmet vasarį į Kelne vykstančią parodą susirenka šimtai gamintojų, tiekėjų ir inovatorių iš daugiau nei 150 šalių, kad pristatytų skonių, ingredientų ir produktų pakavimo naujoves. Tvarumas jau antrus metus iš eilės šioje parodoje išlieka viena svarbiausių temų, kuri formuoja saldumynų bei užkandžių industrijos naujoves, tačiau šiemet galima buvo įžvelgti ir kelias kitas megatendencijas“, – įspūdžius iš parodos pasakoja J. Razmus.
Pasaulio skonių deriniai
Kaip pastebi J.Razmus, 2024 metais išpopuliarėjusi „swicy“ tendencija, kai į tradicinius saldumynus buvo įtraukiami aštrūs ingredientai, tapo tikru hitu, o šiems metams jau prognozuojama kita – „swavoury“ tendencija, kai tarpusavyje derinami saldūs ir pikantiški skoniai. Pasak jo, siekiant sukurti unikalią patirtį, 2025 metais saldumynų pramonėje dažniau bus stengiamasi į gaminius integruoti ne tik vietinius, bet ir įvairių pasaulio regionų skonius, tad prognozuojama, kad be jau tradiciniais tapusių ingredientų – čili pipirų, jūros druskos ar egzotinių vaisių – šokolado gaminiuose atsiras ciberžolė, mačia arbata, vasabis, šafranas, juodieji triufeliai, chai ir kiti prieskoniai.
„Toks sprendimas labai logiškas, nes gamintojai, įtraukdami kitų šalių skonius į savo įprastus gaminius, patenkina ir vietinių, ir tarptautinių rinkų poreikius – vietiniai pirkėjai šiuos ingredientus ir taip mėgsta, o tarptautiniams vartotojams jie suteikia galimybę pažinti kitų šalių maisto kultūrą neišeinant iš namų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje populiarus sūrus saldymedis (lakrica) ar Artimųjų Rytų tahini kitų šalių saldumynams suteikia egzotiškumo, mat yra pikantiška alternatyva sūriai karamelei ar saldumynuose dažnai naudojamam riešutų sviestui.
Kitas pasaulio skonių sinergijos pavyzdys – dabar itin išpopuliarėjęs Dubajaus šokoladas, kuriame dera sodrus pistacijų kremas ir Artimuosiuose Rytuose populiari kataifi tešla – tai, kas tame regione yra kasdienis desertas, mūsiškiame akimirksniu tapo sensacija“, – kokių skonių tikėtis šiemet parduotuvių lentynose, pasakoja J. Razmus.
Skirtingų kartų sintezė
Kita įdomi šių metų tendencija, atsispindėjusi parodoje prisistačiusių gamintojų stenduose – tai įvairių kartų skonių sinergija. Tam saldumynų gamintojų sektoriuje atsirado net naujas terminas – „genfluence“, kuris žymi skirtingų kartų skonio pasirinkimus. Pavyzdžiui, pastebima, kad „Z“ ir „Alfa“ kartos mieliau renkasi miso karamelės, klevų sirupo, pistacijų su rožėmis, dribsnių pieno ar kepto ananaso skonio gaminius, „milenialsai“ – kombučios, deginto medaus, Sičuano pipiro, tamarindo ar marinuoto mango, o „X“ ir vyresnės kartos save lepina vanilės, burbono, keptos slyvos, irisų ir įvairių prieskonių skonio saldumynais.
„Tačiau šie metai bus išskirtiniai tuo, kad įvairūs konditerijos gaminiai, saldainiai ir šokoladas turės įvairioms kartoms priimtinus skonius ir išvaizdą – tarsi iš dviejų skirtingų gaminių sukonstruotą vieną, kurį rinksis ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės.
Kaip pavyzdys, parodoje 1 vietą inovatyvių produktų kategorijoje užėmęs olandų gaminys – itin plonas bulvių krakmolo lakštas, prisodrintas obuolių ir citrinų rūgštele, kuris akimirksniu ištirpsta burnoje. Ar neprimena vaikystėje valgytų vaflių ir dabar itin populiarių rūgščių guminukų hibrido?“, – įžvalgomis dalijasi J. Razmus.
Kūnui ir planetai naudingi ingredientai
Kaip pasakoja parodoje matytas naujoves apžvelgdamas J. Razmus, renkantis saldumynus, sveikata ir planetos gerovė daugumai išlieka svarbiausiomis vertybėmis, tad gamintojai aktyviai eksperimentuoja su adaptogenais ir antrinio perdirbimo ingredientais, kad sukurtų ne tik planetai, bet ir kūnui naudingus saldumynus.
„Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad suderinti malonumą ir sveikatingumą – sudėtinga užduotis, 2025-ieji žada reikšmingą pažangą. Jau dabar saldumynai vis dažniau pagardinami įvairiais egzotiniais vaisiais, žolelėmis, gėlėmis ir prieskoniais, bet šiemet stebinti neturėtų ir šokolado plytelėje esantys adaptogenai – ašvaganda, reishi ir liūto karčiais vadinami grybai bei ženšenis. Žinoma, populiarūs išliks ir tokie pažįstami skoniai, kaip levandos, mėtos, ramunėlės ir imbieras, nes ir šie ingredientai siejami su raminančiomis bei savijautą gerinančiomis savybėmis.
Įvairiais funkciniais priedais ir vitaminais vis dažniau bus praturtinami ir užkandžiai – juose turėtų sumažėti pridėtinio cukraus, atsirasti daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų, geležies, vitaminų ir probiotikų, nes ši kategorija iš „skanu, bet kenkia“ keičiasi į kategoriją „skanu ir naudinga“. Šią tendenciją puikiai atspindi parodoje Izraelio gamintojų gauta bronza už iš ankštinių augalų pagamintus ir baltymais praturtintus krekerius – tokių gaminių šiemet tikrai atsiras daugiau“, – pasakoja J. Razmus.
Pasak jo, kita ryški šių metų kryptis – antrinio perdirbimo ingredientai, nes gamintojai visame pasaulyje ieško būdų sumažinti maisto švaistymą ir saldumynų kainas itin pabrangus kakavos pupelėms. Vienas tokių pavyzdžių, šokolado batonėliuose ir saldainių įdaruose naudojamas kakavos pupelių minkštimas, kuris anksčiau būdavo išmetamas. Jį perdirbus, gaunamas natūraliai saldus ingredientas, kuris sumažina pridėtinio cukraus poreikį, be to, taip efektyviau išnaudojami turimi kakavos resursai. Būtent toks gaminys – belgiško šokolado saldainiai su kakavos vaisių minkštimu – „ISM 2025“ parodoje gavo sidabrinį apdovanojimą.
„Technologinės naujovės atveria visiškai naujų galimybių saldumynų gamyboje, nes leidžia kurti unikalius skonių profilius ir tekstūras, kurie anksčiau buvo sunkiai pasiekiami. Pavyzdžiui, inovatyvūs fermentacijos procesai, tikslios temperatūrų kontrolės ar naujoviškos emulsinės technologijos padeda išgauti subtilius skonio niuansus, o dirbtinio intelekto kuriamos formulės leidžia numatyti, kokie skonių deriniai taps mėgstamiausi ateityje. Apskritai įdomu stebėti, kad saldumynų tendencijos nebeapsiriboja vien tradiciniu požiūriu į skonį — dabar tai tapo tam tikra prasme kultūrine patirtimi, nes vartotojai nori gaminių, kurie pasakoja istorijas – ar tai būtų ingredientų kilmė, ar tradicijų interpretacijos, ar produktų estetika, kuri perteikia tam tikrą gyvenimo būdą“, – pokyčius rinkoje vardija J. Razmus.
