Aptarkime, pavyzdžiui, vienkartinių stiklinių pakuotę. (1) Visų pirma ją reikia atplėšti, tada panaudojus (2) pakuotę ir puodelius išmesti į rūšiavimo konteinerį (arba sąvartyną), (3) parsivežti konteinerį, (4) vykti į parduotuvę pirkti naujų vienkartinių stiklinių, (5) parsivežti jas iš parduotuvės. O daugkartinio naudojimo stiklines tereikia (1) paimti iš spintelės, (2) panaudojus įdėti į indaplovę ir (3) išimti iš jos. Kuris variantas padeda taupyti laiką?
Atrodo, mus apkvailino privertę patikėti, kad naudodami vienkartinius daiktus (juos vis pirkdami ir išmesdami) sutaupome daugiau laiko, negu rinkdamiesi ilgaamžius daiktus. „Mūsų pagamintus indus galite nušluoti nuo stalo, nes jie nedūžta!“ – taip reklamuojami vienkartiniai indai. Manau, visiems laikas suaugti: subrendę žmonės juk moka elgtis su dūžtančiais daiktais.
-
Kulinarijos aistruolė – apie „šaldytuvo vadybą“: kaip jame nepamesti maisto ir pinigų
-
Kiekvienas išmetame dešimtis kilogramų maisto: patarimai, kaip sumažinti švaistymą
-
Išmesti negalima: virtų kruopų likučiai – kotletams, plovui ir salotoms. 3 puikūs receptai
-
Ištrauka iš knygos „Namai be atliekų“: kaip sumažinti maisto atliekų kiekį?
Mūsų šeima popierinius rankšluosčius pakeitė mikropluošto šluostėmis, ir jos niekada nesibaigia. Kai pradėjome kompostuoti organines atliekas, mums nebereikia šiukšlių maišų. Plastikinius sumuštinių maišelius pakeitėme virtuviniais rankšluosčiais, kurių namuose turėjau apsčiai. Pamačiau, kad lengvai galiu išsiversti be kepimo popieriaus ar aliuminio folijos, o mano vyras džiaugiasi, kad sutaupome pinigų nebepirkdami vienkartinių lėkščių, puodelių ar popierinių servetėlių. Parduotuvėse lankomės daug rečiau.
Nustoję virtuvėje naudoti vienkartinius daiktus, labai greitai pastebėsite, kad be jų įmanoma gyventi. Pabandykite. Pamatysite, kad be kai kurių vienkartinių daiktų apsieinate lengvai, o kitiems pakeisti reikia pradinių investicijų, kurios tikrai atsipirks vos per kelis mėnesius. Ar įmanoma vartojant rūpintis aplinka? Taip, jei naujas pirkinys pakeičia vienkartinį daiktą.
Rinkitės gaminius iš metalo, stiklo arba popieriaus, o plastiko venkite.
Jei išpardavėte nereikalingus daiktus, kai tvarkėte namus, dabar turite pinigų, kuriuos galite investuoti į daugkartinio naudojimo daiktus. Tačiau prieš juos perkant prašau įvertinti, ar jie pagaminti iš medžiagų, kurias galima perdirbti. Rinkitės gaminius iš metalo, stiklo arba popieriaus, o plastiko venkite. Vėlgi žmonių poreikiai skiriasi, bet kaip pavyzdį pateiksiu sąrašą vienkartinių daiktų, kuriuos pakeitėme daugkartiniais.
Popieriniai rankšluosčiai: krūva šluosčių stalviršiams valyti ir krūva virtuvinių rankšluosčių (iš senos paklodės) rankoms šluostyti. Drėgmę nuo mėsos ar žuvies gabalo pašaliname peiliu.
Vandens buteliai: nerūdijančiojo plieno butelis kiekvienam šeimos nariui – du paprasti (vaikams) ir du termoizoliuoti (vyrui ir man). Pirkdami į butelius išpilstytą vandenį ne tik švaistote pinigus, bet ir negalite žinoti, ką geriate, nes tokio vandens kokybė nėra kontroliuojama taip, kaip vandens iš čiaupo.
Plastikinė plėvelė ar maišeliai sumuštiniams ir šaldymui: stiklainių kolekcija. Aš turiu apie šimtą įvairių dydžių stiklainių, kuriuos naudoju produktams konservuoti, laikyti, šaldyti ir gabenti. Spintelėje laikau apie dešimt tuščių stiklainių, kad turėčiau į ką sudėti maisto likučius. Man labiausiai patinka prancūziško tipo stiklainiai (su užspaudžiamu dangčiu) – ne todėl, kad esu prancūzė, bet dėl to, kad visos jų dalys yra sujungtos, todėl jais lengva naudotis ir plauti (mano mėgstamiausio prekės ženklo stiklainiai gaminami su tarpikliu iš natūralios gumos).
Popierinės servetėlės: krūva medžiaginių servetėlių. Aš jų turiu apie trisdešimt, kad, kai reikia, užtektų ir svečiams. Pasirinkau vidutinio dydžio, universalias (jos tinka ir kokteilių vakarėliams, ir vakarienėms), margintas raštais, kad ne taip matytųsi sunkiai išskalbiamos riebalų dėmės. Šeimoje kiekvienas turime servetėlių žiedus su monograma, kurie padeda atskirti jas ir naudoti tarp skalbimų.
Arbatos maišeliai: arbatžolių filtras. Pasirinkau vidutinio dydžio burbulo formos filtrą, kuris telpa į mūsų termoizoliuotus nerūdijančiojo plieno butelius.
Kavos filtrai: kavinukas su filtru. Jei naudojate kavos virimo aparatą, rinkitės daugkartinį filtrą.
Dantų krapštukai (mediniai pagaliukai): metaliniai smeigtukai įdarytam kalakutui sukabinti. Apie trisdešimt, priklausomai nuo maksimalaus skaičiaus svečių, kuriuos vienu metu ketinate priimti savo namuose. Taip pat galite įsigyti daugkartinių smeigtukų maistui iš nerūdijančiojo plieno ar titano.
Pasiryžus taikyti pakartotinio naudojimo principą reikia ne tik atsisakyti vienkartinių daiktų, bet ir pirkti kokybiškus, patvarius jų pakaitalus. Jei įmanoma, įsigykite naudotą profesionalią įrangą, pavyzdžiui, virėjo peilį.
Šie patarimai – iš neseniai lietuviškai pasirodžiusios knygos „Namai be atliekų“ (leidykla „Dvi tylos“). Jos autorė Bea Johnson – judėjimo, vadinamo „zero waste“ pradininkė ir populiarintoja. B.Johnson ragina tapti sąmoningesniais vartotojais, kritiškai pergalvoti kasdienius mūsų pasirinkimus ir, svarbiausia, pradėti bent jau nuo mažų žingsnelių. Tai tikrai įmanoma kiekvienam!
