Idėją tikrino netgi Niujorke
Anot pašnekovės, prieš trejus metus sulaukus pasiūlymo atidaryti savo maitinimo įstaigą Vilniuje ilgai dvejoti neteko – jos ir vyro galvose iškart gimė mintis apie mėgstamiausią vaikystės patiekalą – vaflius. „Tuo metu sostinėje trūko net vietų, kuriose galėjai paragauti skanių blynų, o vafliai buvo išvis nepopuliarūs. Anuomet kam nors papasakoję apie ketinimus kepti vaflius su šonine ar jautiena likdavome tiesiog nesuprasti – juk čia, Lietuvoje, vafliai suprantami išimtinai kaip saldus patiekalas“, – apie verslo pradžią pasakoja L.Mazalienė.
Jos teigimu, toks suvokimas įprastas ne tik Lietuvoje – visoje Europoje tėra vos kelios vietos, kuriose vafliai yra patiekiami su įvairia mėsa, žuvimi ar kitais nesaldžiais produktais. „Kadangi net Belgija, kuri yra tituluojama vaflių gimtine, tokios alternatyvos neturėjo, savo idėjos patikrinti skridome į Niujorką, kuriame visą savaitę lankėmės vien tik vaflius siūlančiose kavinėse! Likome itin nustebę ir grįžome jau įsitikinę, jog tokia vieta Vilniuje yra tiesiog būtina“, – teigia moteris.
Įvairių produktų netoleruojantys klientai čia gali jaustis saugūs
Pasak L.Mazalienės, kadangi jos šeimoje ne vienas asmuo netoleruoja kviečių, miežių ir rugių, iš pat pradžių „Vaflių namai“ buvo vienintelis restoranas Baltijos šalyse, kuris užtikrino glitimo kryžminės taršos nebuvimą. „Mes supratome, kaip sunku žmogui valgyti viešose vietose, kai jis kažko netoleruoja, tad suteikėme jam galimybę pas mus bet kada jaustis saugiai“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, jog, taikant tokius aukštus kriterijus patiekaluose naudojamiems produktams, yra nutikę ir pačių juokingiausių situacijų. „Buvo ir taip, jog kartą sulaukėme žinios, kad begliutenių miltų, kuriuos veždavomės net iš Jungtinės Karalystės, laikinai tiesiog nėra. O vaflius kepti tai reikėjo... Ieškojome alternatyvų Lietuvoje, deja, kokybiškų taip ir neradome“, – tikina restorano bendraįkūrėja.
Ji pažymi, jog itin mažas alergija sergančių žmonių skaičius ilgainiui privertė restorano įkūrėjus pažvelgti plačiau ir plėsti asortimente naudojamų produktų sąrašą. „Nusprendėme pabandyti kepti vaflius ir iš įprastų kvietinių miltų. Beglitimiai yra gana sprangūs, o ir tešla labai įnoringa, tad didžiąją dalį klientų sudarant netoleravimo problemų neturintiems, tai nebeteko prasmės. Šiuo metu visus vaflius kepame iš kvietinių miltų, tačiau galime pasiūlyti ir vaflių be glitimo, be kiaušinių ir be laktozės alternatyvas“, – tikina L.Mazalienė.
Skonių įvairovė, galinti patenkinti net išrankiausiųjų poreikius
Pašnekovė tikina, jog nors pati yra čirvinių blynų gerbėja, tobulas vaflis jai yra tas, kuris pasižymi minkštumu, tačiau nesivelia. „Daugelis mėgsta, kai jie būna traškūs, o štai man to traškesio tiek nereikia. Sakyčiau, jog „Vaflių namuose“ patiekiame tokį aukso viduriuką“, – teigia moteris. Anot jos, savo mėgstamiausią skonį čia atrasti gali kiekvienas – juk meniu atitiks ir pasmaližiauti, ir tikrai sočiai pavalgyti mėgstančiojo poreikius. Štai smaližiai apsilaižyti pirštus gali su klevų sirupo ir sviesto arba uogų ir vaisių vafliu, o saldumo bombos beieškantiems puikiai tiks vaflis su riešutų sviestu, „Oreo“, ledais ir persikais arba su „Nutella“, bananais ir ledais. Na, o rimtai papietauti ar pavakarieniauti atėjusiems derėtų atkreipti dėmesį į vaflį su plėšyta kiauliena, čederiu ir bulvytėmis, vaflį su marškinėliuose virtu kiaušiniu ir totorišku padažu arba netgi vaflį-burgerį.
