Gal todėl kartais nenuostabu, kad, rodos, tiek stengiamės susikurti laimę, naudojamės visais patarimais, bet jaučiam, kad ji vis tiek tarsi kažkur nuteka. Na, taip, kiekgi galima pilti vandens į kiaurą kibirą – kiek pilsi, tiek išbėgs. Turbūt dar vertėtų pastebėti, kad daug kas priklauso ir nuo tų plyšių dydžio – kuo jie mažesni, tuo mes savo laimę ne taip greitai išbarstome, bet pro atsiradusius didelius plyšius galime ištaškyti labai greitai.
Mokslininkai išskiria tarsi dvi jėgas, veikiančias mūsų laimę, – tai laimės suteikiantys įpročiai ir nuodėmės, dėl kurių ją prarandame. Taigi savo laimės lygį galime pakelti, atsikračius ją naikinančių nuodėmių ir įtraukiant įpročius, kurie tas skyles užkamšys.
Yra išskirtos septynios tarsi mirtinos nuodėmės, kurios labiausiai veikia mūsų laimę ir turi jai didžiausią reikšmę.
1. Laimės nuvertinimas
Visi norime būti laimingi, gyventi visavertį gyvenimą ir tai mūsų pats didžiausias ir svarbiausias prigimtinis siekis ir tikslas. Greičiausiai net ir tie, kurie tvirtina, kad nenori būti laimingi, kad juos visiškai tenkina jų nelaimingas gyvenimas, taip pat nori būti laimingi. Bet ar pagalvojame, kaip dažnai iškeičiame laimę į kitus dalykus, ir tai darome net ne kartą per dieną.
Pradėkime nuo to, kad gal kiekvieną dieną einame į nemėgstamą darbą, o ne užsiimame mylima veikla, pasirenkame išplauti indus užuot paskaitę mėgstamą knygą ar pasilepinę kvapnioje vonioje, bendraujame su nemėgstamu žmogumi, užuot klausęsi širdžiai mielos muzikos ar gamtos garsų. Ir šitą sąrašą galima tęsti be galo.
2. Pranašumo vaikymasis
Didžiausias laimės žudikas – noras būti pranašesniam už kitus. Taip norime būti turtingesni, protingesni, stipresni, galingesni, gražesni ir dar visokie -esni už kitus, kad pamirštame, ko norime patys ir ko mums patiems reikia, kas mums svarbu.
Kažin ar įmanoma pralenkti visus visose srityse. Visada atsiras, kas turi gražesnius namus, daugiau pinigų, gražesnę išvaizdą, ir ta graužatis, kad negalime pralenkti, toli gražu į laimę neatves.
3. Dėmesio reikalavimas arba, atvirkščiai, per didelis užsisklendimas
Jeigu visą savo energiją skirsime norėdami bet kokia kaina gauti dėmesio iš kitų arba lindėsime kamputyje niekieno nematomi, tikrai tai laimės mums nesuteiks.
Bendravimas su kitais ir noras būti pripažintam yra labai natūralus ir sveikintinas. Bendraudami su kitais žmonėmis mes patiriame didelę laimę, o gavę jų pripažinimą, tiesiog maudomės euforijoje, bet dirbtinai siekdami pritraukti dėmesio, deja, savo laimę tik žudome.
4. Perdėta kontrolė
Kam patinka būti kontroliuojamam? Greičiausiai niekas neatsakytų „taip“. Deja, ir kontroliuojančio tai laimingu nedaro. Kai bandome kontroliuoti savo vaikus, sutuoktinius, draugus, kolegas, gali atrodyti, kad taip ir turi būti. Gal mes turime daugiau patirties, daugiau išmanome ir turime teisę kontroliuoti kitus, juk norime jiems gero, norime padaryti tokiais protingais, kokiais manome esantys patys.
Bet įprantame taip kontroliuoti kitus, kad vieną dieną norime, kad mums paklustų ne tik mus supantys žmonės, bet ir visa kita aplink. Tada pradedame pykti, kad ne toks oras, kokio reikėjo, ne taip kiti į mus pažiūrėjo, ne vietoj automobilis pravažiavo ir iš viso, visas gyvenimas erzina ir nevyksta taip, kaip mes norime. Jeigu atpažinote save, greičiausiai pripažinsite, kad dėl to laime tikrai netrykštate.
5. Nepasitikėjimas aplinkiniais ir nepasitikėjimas gyvenimu
Pirmasis punktas susijęs su žmonėmis, antrasis – su nepasitikėjimu rezultatu ir įvykiais mūsų gyvenime. Tai tarsi matyti pustuštę, o ne puspilnę stiklinę, kai savo gyvenime daugiau matome blogų dalykų nei gerų, kai aplink mus nėra gerų, mylinčių žmonių, gerų darbuotojų, specialistų. Tada sunku susirasti antrąją pusę, juk tobulos nėra, sunku susirasti tinkamų darbuotojų, juk tokių iš viso nebūna.
6. Negebėjimas atkurti ryšio su savo vidiniu laimės šaltiniu
Kiekvienas turime savo vidinį laimės šaltinį, kuris pasiekiamas mums bet kuriuo momentu. Tas šaltinis – tai gebėjimas susikoncentruoti, nurimti ir įsiklausyti į save, sutelkti dėmesį į čia ir dabar be jokio išankstinio vertinimo. Sąmoningumas yra bene didžiausias laimės faktorius, o savimonė ir meditacija daro mus laimingus.
„Kad ir kokių laimėjimų būsite pasiekę gyvenime, neišvengiamai ir toliau susidursite su vilčių žlugimu, nusivylimu ir įvairių formų nelaimėmis bei kančiomis, jeigu neišmoksite užmegzti ryšio su pačiu giliausiu savo lygmeniu“ (Eckhartas Tolle).
