Kaip pasakojame, kalbame apie ilgai turimus daiktus? Seni daiktai dažnai turi tai, ko nenusipirksi parduotuvėje – istoriją. Jie primena žmogų, vietą, gyvenimo etapą ar konkretų laiką. Gal todėl močiutės puodelis gali būti brangesnis už visą naują indų komplektą, o dešimtmetį dėvėtas megztinis – mielesnis už vakar nusipirktą.
Galbūt problema ne ta, kad turime per mažai daiktų? Gal kaip tik jų turime per daug ir per greitai keičiame? Kartu prarandame progą prisirišti, atrasti kitą paskirtį ir leisti daiktui tapti mūsų gyvenimo dalimi – su istorija, atsiminimais, apipintą pasakojimais.
Kaip jaučiatės jūs? Ar jaučiate, kad naujų daiktų pirkimas kartais vargina? Ar esate tas (ta), kuris skuba į parduotuves vos paskelbus apie prekių papildymą ar naują kolekciją ir visiškai lengvai atsisveikina su „praėjusio sezono“ daiktais? Dalyvaukite apklausoje ir pasisakykite – tuo pačiu pamatysite, kaip jaučiasi kiti.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinamės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .

