Sekite 15min Google
Asta Gegužė siūlo neskubėti džinsų išmesti – jie gali atgimti pačiais įvairiausiais pavidalais jūsų namuose ir tarnauti dar ne vienerius metus. Ji persiuva džinsus ir šis hobis, tapęs pragyvenimo šaltiniu, atskleidžia Astos požiūrį į daiktus, norą tausoti, atnaujinti ar perdirbti.
Kūrėja sako, kad džinsų atnaujinimas ir persiuvimas prasidėjo tuomet, kai gimus pirmagimei pasiuvo iš džinsų jai keletą žaislų. Tačiau viskas įsibėgėjo tuomet, kai šeima įsigijo sėdimą hamaką, pakabino po ąžuolu, bet vasarai dar nesibaigus jis suplyšo. Suplyšusį audinį Asta nutarė persiūti iš nebenešiojamų džinsų, hamakui jų sunaudojo 6 poras.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Taip atnaujintas hamakas po ąžuolu iškabėjo trejus metus: saulei šviečiant, lietui lyjant, sniegui sningant. Puikiai atlaikė visus lietuviškus orus. „Nukabinome po trejų metų pamatę, kad vienoj vietoj po žiemos įsiveisė pelėsis, bet pats audinys tvirtumo neprarado. Taip man kilo mintis, kad galima tokių hamakų pagaminti ir daugiau“, – dalinosi kūrėja.
Asta sako, kad tuo metu kaip tik pradėjo populiarėti tvarumo tema, į kurią ji įsitraukė su malonumu. Visą veiklą dar labiau pakylėjo ir aplinkinių prašymai pasiūti jiems hamakų.
„Vis ieškau, kaip žmones paskatinti patiems panaudoti savo senus džinsus, jų neišmesti, o prikelti naujam gyvenimui“, – dalinosi moteris.
Ieškodama žaliavos Asta sąmoningai atsisakė pirkti dėvėtus džinsus parduotuvėse. „Pagalvojau – juk tie džinsai dar gali būti nešiojami. Todėl socialiniuose tinkluose parašiau, kad priimu nebenešiojamus džinsus. Taip viskas ir užsisuko. Šiandien man džinsus siunčia žmonės iš visos Lietuvos – atsibodusius, sunešiotus, su defektais ar suplyšusius. Visi jie tampa žaliava naujiems gaminiams“, – dalinosi moteris.
Tai nėra tik hamakai, kadangi ne visi džinsai hamakams siūti tinkami. Hamakus ji siuva tik iš tų džinsų, kurie neturi elastano, nėra tamprūs. Svarbu, kad medžiaga būtų stipri. Džinsus Asta plėšo ir tuomet sprendžia, ar jie tinka hamakams, ar ne.
Ji priduria, kad turint visą krūvą džinsų, pradėjo ieškoti idėjų, ką dar galima iš jų pagaminti. Taip gimė daugybė naujų kūrinių: nuo kilimų iki dekoratyvinių juostelių, krepšelių, žaislų augintiniams, laikiklių vazonams ir pan.
„Vis ieškau, kaip žmones paskatinti patiems panaudoti savo senus džinsus, jų neišmesti, o prikelti naujam gyvenimui“, – dalinosi moteris.
Namuose – džinsų karalystė
Paklausta, ar namuose pas ją rasime džinsinių darbų, Asta atsako, kad tikrai taip. Kone kiekviename kambaryje kabo po hamaką, abi dukros nešioja jos siūtas rankines, naudoja pieštukines. „Jos yra mano mažosios influencerės, nes pačios pirmos užsakinėja, pasako, ko norėtų ir mielai nešioja bei įkvepia savo klasės drauges. Kai eina į gimtadienius, tai dažniausias pageidavimas būna iš mergaičių, kad pasiūčiau kokį gaminį – krepšį, rankinę ar pieštukinę. Džiaugiuosi, kad dukros mielai įsitraukia ir net pasiūlo idėjų, ką dar galėčiau gaminti iš džinso“, – sako moteris.
Savo darbais Asta dalijasi socialiniuose tinkluose, dalyvauja mugėse, vyksta į mokyklas, bibliotekas, bendruomenes, įmones ir stovyklas, kur veda kūrybines dirbtuves. Didžioji dalis jos gaminių iškeliauja į užsienį per „Etsy“ platformą, tačiau Lietuvoje populiariausi išlieka hamakai.
Ne viena įmonė jau surinko savo darbuotojų senus džinsus ir iš jų užsakė pasiūti hamakus ar sėdmaišius poilsio erdvėms. Pasak Astos, tokie gaminiai tampa ne tik baldu, bet ir prasminga dovana, kurioje susipina bendri prisiminimai. Jie vis dažniau dovanojami mokytojams, jubiliejų proga ar kolegėms, išeinančioms vaiko priežiūros atostogų.
Pavyzdžiui, jos rankose gimė hamakas mokytojai, kuriai mokiniai palinkėjo pailsėti iš jų džinsų sukurtame hamake. O kartą vaikai ir anūkai surinko savo džinsus ir padovanojo iš jų pasiūtą hamaką tėčiui (seneliui). „Žinau, kad iki šiol jis šiuo hamaku mėgaujasi ir labai džiaugiasi šia dovana“, – sako kūrėja.
Moteris pasakoja, kad tokie hamakai gali kaboti ne tik lauke, terasoje ar po medžiu, bet ir namuose. Ji yra sukūrusi ir hamako modelį, tinkantį net balkonams. Be to, siuva hamakus ir iš senų lovatiesių, tad jeigu tokią turite, irgi galite pagalvoti apie kitokį jos panaudojimo būdą.
Asta yra baigusi baldų dizainą ir technologiją bei medienos inžineriją, ir, kaip sako, nėra siuvėja, tačiau šiandien studijų metu gautos žinios jai padėjo suprojektuoti tokį hamaką, kuriame itin patogu ilsėtis. „Tai nėra tik dekoracija, kaip daugelis hamakų iš prekybos centrų. Į manąjį norisi įlipti ir iš jo neišlipti. Kai pas mus atvažiuoja svečiai, tai hamakas yra ta vieta, kuri visą laiką užimta“, – juokiasi Asta.
Man tvarumas buvo skiepijamas nuo vaikystės, kaip ir taupymas. Dabar tai atrodo mada, bet tvarumas yra mano kraujyje.
Tvarumas – gyvenimo būdas
Moteris pasakoja, kad jai augant tvarumo kasdienybėje buvo daug. Asta augo kaime, kur daiktai šeimoje buvo pernaudojami net negalvojant, kad gali būti kitaip. „Tuo metu nebuvo darbinių pirštinių, tad jas siūdavome iš senų paltų. Man tai buvo it žaidimas, nes man leisdavo subraižyti lekalus, iškirpti, paskui ir susiūti. Mano teta megzdavo kojines, tad tekdavo išardyti drabužius, kurie jau atsibodę, kad jie atgimtų kitu pavidalu. Todėl man tvarumas buvo skiepijamas nuo vaikystės, kaip ir taupymas. Dabar tai atrodo mada, bet tvarumas yra mano kraujyje. Esu linkusi pernaudoti daiktus ir tik kai jie visiškai nebetinkami niekur, tik tada paleisti tą daiktą „atostogų“ tinkamai išrūšiavus“, – savo filosofija dalinasi Asta.
Šiandien ji labai noriai važiuoja vesti dirbtuvių apie džinsų pernaudojimą, pasakoja, kodėl tai svarbu. Pasak moters, pradėjus vaikus šviesti kuo anksčiau, toks požiūris išlieka visam gyvenimui. Užgimusi tvarumo sėkla vėliau padeda jiems atsakingiau vartoti, mažiau pirkti.
Kas laukia ateityje? Kaip kalba Asta, idėjų ji turi labai daug ir ne visas spėja įgyvendinti. Šiemet ji užsibrėžė turėti dar daugiau kūrybinių dirbtuvių, kuriose galėtų paskatinti žmones patiems imtis darbo. „Norėčiau, kad dar daugiau žmonių užsikrėstų džinsais, išmoktų juos panaudoti kūrybiškai. Mane be galo džiugina, kai pamatau, kad ne aš viena kuriu iš džinsų“, – kalbėjo kūrėja.
Baigdama pokalbį ji priduria, kad žmonės kartais klaidingai mano, jog neturi kūrybinės gyslelės, nemoka siūti ar neturi siuvimo mašinos, todėl iš senų džinsų nieko patys nesukurs.
„Aš stengiuosi parodyti, kad net ir be didelės patirties galima nusinerti kilimą, nusipinti laikiklį gėlėms ar pagaminti žaislą augintiniui. Pati savo kūryboje kasmet prikeliu naujam gyvenimui apie 200 porų džinsų, tačiau vedant dirbtuves šis skaičius tampa gerokai didesnis. Kai žmonės išmoksta kūrybiškai panaudoti savo senus džinsus, kartu galime pasiekti kur kas daugiau,“ – sako Asta.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
