2026-07-08 18:00

Atsiliepėte į skambutį iš užsienio numerio? Ekspertas įspėja – tai gali būti nauja sukčių taktika

Skambučių iš nepažįstamų užsienio numerių pastaruoju metu sulaukia vis daugiau žmonių. Tai nėra atsitiktinumas – Lietuvos ryšio operatoriams vis geriau blokuojant sukčių bandymus apsimesti lietuviškais numeriais, nusikaltėliai keičia taktiką ir vis dažniau skambina iš užsienio arba persikelia į tokias programėles kaip „WhatsApp“ ar „Viber“.
Vytautas Bučinskas
Vytautas Bučinskas / Asmeninio arch. nuotr.

Sukčių metodai taip pat tampa vis sudėtingesni: jie naudoja automatines skambinimo sistemas, lietuviškai įrašytas frazes, kuria įtikinamas istorijas apie bankus, policiją ar paslaugų teikėjus, o pasitelkę dirbtinį intelektą gali net klonuoti žmogaus balsą. Vis dėlto ekspertai sako, kad vienas svarbiausių patarimų išlieka labai paprastas – jei skambutis kelia bent menkiausią įtarimą, nesivelti į pokalbį ir iškart padėti ragelį.

Kodėl sukčiai vis dažniau naudoja užsienietiškus numerius, kokie ženklai juos išduoda ir ką daryti, jei vis dėlto pasidalijote savo duomenimis, paaiškina Vytautas Bučinskas, „Telia“ verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas.

Jau gerai veikia operatorių įdiegtos priemonės užkardyti apsimestinius skambučius lietuviškais numeriais, todėl sukčiams lengvesnis kelias yra skambinti panaudojant užsienietišką numerį.

Nuo 9-osios metų savaitės Lietuvos operatoriai visiškai sinchronizavo savo filtrus, todėl suklastotų skambučių skaičius gegužę, palyginus su metų pradžioje fiksuotu piku, sumažėjo beveik 25 kartus. Pavyzdžiui, sukčiams labiausiai siautėjant 8-ąją metų savaitę, vien „Telia“ tinklas atpažino ir sustabdė net 1,137 mln. klastotų tarptautinių skambučių, o gegužės pradžioje blokuojamų skambučių skaičius tesiekė 46 tūkstančius. Matydami, kad dėl kartu veikiančių operatorių filtrų apsimesti lietuviškais numeriais nebeveikia, sukčiai keičia taktiką ir skambina iš užsienietiškų numerių.

Jei žmogus iki šiol niekad nesulaukdavo skambučių iš užsienio, tai tikrai turėtų kelti įtarimų, nes tikimybė, kad tai sukčiai – gana didelė. Ypač atsargiai reikėtų elgtis, kai nepažįstamas užsienietiškas numeris susisiekia per programėles („WhatsApp“, „Viber“), todėl geriausia visai neatsiliepti.

Geriausiai sukčius išduoda rusų kalba – nei policija, nei bankai, nei telekomunikacijų, energetikos ar kitų paslaugų teikėjai, kuriais jie dažniausiai apsimeta, pokalbių rusiškai nepradeda. Nors dėl istorinių aplinkybių didžioji dalis Lietuvos gyventojų šią kalbą puikiai supranta, ir rytų šalyse veikiantiems nusikaltėliams tai leidžia lengvai taikytis į mūsų rinką, būtent kalbos barjeras mus iš dalies ir gelbėja. Atpažinti apgavystę rusiškai lietuviams yra kur kas lengviau, nei anglakalbių šalių gyventojams demaskuoti apgaules savo gimtąja anglų kalba.

Sukčiai dažniausiai apsimeta įvairiausiomis institucijomis ar įmonių atstovais, siekdami sukelti žmonių pasitikėjimą. Šiam tikslui pasiekti naudojama socialinės inžinerijos taktika „pretexting“, kai vagišiai sukuria logišką, bet melagingą istoriją, kuri yra skirta įtikinti žmogų atlikti tam tikrą veiksmą.

Šiuo metu sukčiai dažniausiai atakuoja masiškai – jie naudoja automatines sistemas ir vienu metu skambina tūkstančiams žmonių. Nusikaltėliai klastoja telefono numerius („Spoofing“) arba pasitelkia perskambinimo taktiką („Wangiri“): trumpai paskambina, iškart padeda ragelį ir laukia, kol žmogus pats perskambins mokamu numeriu. Kadangi ryšio operatoriai tokius skambučius sėkmingai blokuoja, sukčiai keičia kryptį – jie persikelia į bendravimo programėles („WhatsApp“, „Viber“) ir bando aukas pasiekti jose.

Paskambinę sukčiai dažniausiai iš pradžių paleidžia lietuviškai įrašytas frazes, o tik vėliau sujungia su rusiškai kalbančiu konsultantu. Aktyviai pasitelkę dirbtinį intelektą, jie nepriekaištingai suformuluoja ir asmeniškai taiko žinutes.

Nusikaltėliai taip pat programuoja virtualius asistentus, vis tiksliau išsiverčia tekstus į lietuvių kalbą ir netgi klonuoja iš anksto įrašytą žmogaus balsą. Dėl to patariame su sukčiais nediskutuoti, neprovokuoti jų ir nepasiduoti sportiniam interesui sukčius paerzinti.

Atpažinus klastą, iškart reikėtų padėti ragelį. Iš paprastų žodžių, tokių kaip „taip“ ar „ne“, dirbtinis intelektas gali sukurti įtikinamą balso klastotę ir jūsų balso tembru kreiptis į vaikus ar tėvus. Kuo mažiau kontakto su sukčiais, tuo didesnė tikimybė likti neapgautam.

Apie sukčių skambutį galima pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) platformoje https://www.nksc.lt/pranesti.html. O jei sukčiams atidavėte savo duomenis, reikia nedelsiant kreiptis į policiją. Tuomet specialistai pakonsultuos, paaiškins, ką daryti toliau, ir pradės veiksmus iš savo pusės.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą