Apsaugo nuo ligų ir didina derlių
Daržoves ekologiškai auginantys sodininkai nuo seno žino, kokiomis liaudiškomis priemonėmis galima pakeisti chemines medžiagas ir pesticidus. Viena tokių – briliantinė žaluma, arba kitaip dar liaudyje vadinamoji „zelionka“, naudinga įvairiems augalams tręšti. Briliantinis žaliasis sodininkų dažnai prisimenamas prižiūrint dirvožemį.
„Radau rekomendaciją, kad briliantinė žaluma padeda atbaidyti šliužus, todėl dalį daržo paliejau tirpalu (buteliukas preparato kibirui vandens (10–12 litrų)). Ir iš tiesų, tą daržo dalį šliužai aplenkia ir augalų neėda“, – savo atradimais dalijasi kraštovaizdžio architektė.
Sodininkai briliantinį žaliąjį naudoja laistant agurkus – tai padeda užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip miltligė. Šis vaistinis preparatas, kurį nuo seno daugelis prisimindavo vaikams susirgus vėjaraupiais, darže padeda kovoti ir su pūvančiomis agurkų šaknimis. Agurkus rekomenduojama laistyti ne tik miltligei užpuolus, bet ir profilaktiškai paruošus tirpalą su briliantine žaluma (10 lašų viename kibire vandens). Laistant svogūnus naminiu tirpalu (50–70 lašų žalumos ir 10 litrų vandens), laiškai negelsta, jie ilgiau išsilaiko žali, nepuola muselės.
Sodininkai briliantinį žaliąjį naudoja laistant agurkus – tai padeda užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip miltligė.
„Pomidorus rekomenduoju taip pat palieti ar nupurkšti šio preparato tirpalu (45 lašai žalumos ir 10 litrų vandens). Pomidorus reikėtų apipurkšti kelis kartus – vieną kartą, kai pomidorai sudygsta ir būna 5–10 centimetrų, antrą – kai pasodinti į nuolatinę vietą. Trečią kartą tirpalu nupurkšti ar palaistyti, kai pradeda aktyviai augti, – sodo paslaptimis dalijasi kraštovaizdžio architektė. – Žalumos tirpalas augalams yra išsigelbėjimas ir nuo bakterinio daržovių vėžio. Taip pat nuo puvimo bakterijų, grybinių susirgimų.“
Gydo sodo ir dekoratyvinius augalus
Dar viena gudrybė, kurią sodininkai naudoja su briliantiniu žaliuoju, tai augalų „žaizdų“ gydymas. Pavyzdžiui, vaistiniu preparatu galima patepti ir pažeistą augalo šaką, pažeistą moliūgų žievelę. Taip dezinfekuotos pažeistos daržovės apsaugomos nuo puvimo ir nykimo, išsilaiko ilgiau.
„Mane bene dažniausiai briliantinė žaluma gelbsti genint. Kaip žmogui žaizdas, taip ir augalui pažeistas vietas reikia dezinfekuoti“, – akcentuoja specialistė.
Pasak A.Daubarienės, briliantinė žaluma taip pat tinkama purkšti vyšnioms. Tirpalu (trečdalis buteliuko 10 litrų vandens) nupurškus vaismedį, gausiau užsimezga vaisiai. Jie nenupūva, nenukrenta, niekas jų nenugriaužia. Kai žydi braškės ir žemuogės, preparatu galima laistyti jų šaknis (5 mililitrai žalumos 10 litrų vandens). Uogos būna didesnės, sveikesnės.“
Tirpalu (trečdalis buteliuko 10 litrų vandens) nupurškus vaismedį, gausiau užsimezga vaisiai.
Floristai šį vaistinį preparatą taip pat rekomenduoja prižiūrint sodo gėles bei kitus dekoratyvinius augalus. Briliantinis žaliasis yra pirmoji pagalba susirgus sodo karalienėms – rožėms. Tiesa, specialistai siūlo nelaukti, kol paruduoja ligos pažeisti žiedai ar stiebai ir rekomenduoja nupurkšti krūmus profilaktiškai.
Floristikoje briliantinis žaliasis neretai pakeičia cheminius preparatus ir miltelius – įlašinus kelis lašus „zelionkos“ į vandenį gėlės išsilaiko kur kas ilgiau. Pamerkus gėles į briliantinės žalumos tirpalą sunaikinamos visos bakterijos, todėl vanduo ilgiau nerūgsta. Keičiant vandenį kasdien, žiedai išsilaiko nenuvytę net iki poros savaičių. Žinoma, reikėtų tik atkreipti dėmesį, kad pamerkus į briliantinį žaliąjį balti žiedai nusidažo žaliai.
Svarbu žinoti prieš naudojant briliantinį žaliąjį sode
Kraštovaizdžio architektė A.Daubarienė pabrėžia, kad naudojant briliantinį žaliąjį, kaip ir kitus preparatus, būtina nepamiršti šių naudojimo taisyklių.
- Pirmiausia prieš laistant ar purškiant reikia atkreipti dėmesį, ar dirva nėra sausa. Prieš naudojant medžiagas, augalus būtina gausiai palaistyti. Augalą galima tręšti tik tada, kai jis gerai pagirdytas.
- Antra, purškiami preparatai turi patekti ant visų augalo lapų. Papurškus tirpalo iš viršaus tik ant viršutinių lapų, o ant apatinių – ne, norimo rezultato pasiekti nepavyks.
- Trečia, tręšti ar gydyti augalus reikėtų vakare, kai saulės aktyvumas žymiai sumažėjęs. Vidurdienį galima nudeginti augalus.
- Ketvirta, svarbus ne tik paros laikas, bet ir oras. Po lietaus to daryti nerekomenduojama, nes ant lapų susikaupusi drėgmė nuplauna visus preparatus.
- Penkta, reikia stebėti, kad purkštuko vandens srovė būtų labai smulki, nes jei ant lapų susidarys balutės ar didesni lašai, didesnė preparato koncentracija gali pažeisti augalą.
Laikantis visų šių rekomendacijų, nuo senų laikų žinomas vaistinis preparatas – briliantinis žaliasis gali išgelbėti ne tik sodo ir daržo augalus, bet ir padidinti derlių!
PANEIGIMAS
Po šios publikacijos redakcija gavo Valstybinės augalininkystės tarnybos raštą dėl paskleistos informacijos paneigimo. Skelbiama, kad neregistruotų medžiagų veiksmingumas bei galimas neigiamas poveikis nėra ištirtas, todėl negalima teigti apie jų gydomąsias savybes..
Rašte skelbiama: „Pažymime, kad minėtame straipsnyje yra naudojamos frazės „apsaugo augalus nuo ligų“, „padeda užkirsti kelią
augalų ligoms“, pagal kurias atsiranda teisinis pagrindas šį produktą priskirti augalų apsaugos produktams. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad produktai yra priskiriami augalų apsaugos produktams, jeigu jie atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. sudaryti iš veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių arba kurių sudėtyje yra šių medžiagų tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui, ir kurie yra skirti naudoti kuriuo nors iš šių tikslų:
a) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, nebent numatyta pagrindinė šių produktų paskirtis yra higiena, o ne augalų ar augalinių produktų apsauga;
b) daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, naudoti kaip augalų augimą veikiančias medžiagas, o ne kaip maisto medžiagas ar augalų biostimuliatorius;
c) augaliniams produktams konservuoti, jeigu toms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios Bendrijos nuostatos dėl konservantų;
d) nepageidaujamiems augalams ar jų dalims, išskyrus dumblius, naikinti, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti augalus produktais apdorojamas dirvožemis arba vanduo;
e) nepageidaujamam augalų, išskyrus dumblius, augimui sustabdyti ar užkirsti jam kelią, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti augalus produktais apdorojamas dirvožemis arba vanduo.
Tokiems produktams taikomi teisės aktų, reglamentuojančių su augalų apsaugos produktais susijusią veiklą, reikalavimai, ir šie produktai turi būti registruojami Lietuvos Respublikoje kaip augalų apsaugos produktai, o juose esančios veikliosios medžiagos turi būti patvirtintos Europos Sąjungoje.
