Ką daryti, kad grįžę po atostogų rastumėte kambarinius augalus gyvus ir vešlius?

Ilgas šeimininkų nebuvimas nebūtinai reiškia kambarinių augalų žūtį. Laiku paruošus gėles išvykimui ir pasirinkus tinkamą laistymo būdą, didžioji dalis jų geba ištverti šį laikotarpį. Kokie tie veiksmingi būdai ir atspariausios augalų rūšys.

Prieš kelionę ekspertė pataria būtinai palaistyti augalus, tačiau neperlenkti lazdos. Dirvožemis turi gerai prisigerti drėgmės, tačiau vandens perteklius gali sukelti šaknų puvinį. Dar viena svarbi rekomendacija – patraukti vazonus nuo saulėtų palangių.

„Perkelti gėles nuo saulėtų palangių į šešėlį išvykimo metu tikrai verta. Tai vienas efektyviausių būdų apsaugoti augalus nuo žūties jums nesant“, – teigia gėlininkė.

Jeigu šeimininkai planuoja išvykti ilgiau nei kelioms dienoms, verta iš anksto pasirūpinti automatinio laistymo sistema. Mažiems, drėgmę mėgstantiems augalams tinka laistymas dagčiu, kai drėgmė patenka per sintetinę virvelę.

Tikslesniam vandens tiekimui galima naudoti medicinines lašelines, o keraminiai kūgiai automatiškai drėkina dirvą tik tada, kai ji pradeda džiūti.

Didelės augalų kolekcijos savininkams specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į automatines mikrolašelines sistemas, veikiančias pagal nustatytą grafiką.

Laistymo būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į kelionės trukmę ir kambarinių augalų kiekį.

Tems, kurie dažnai būna komandiruotėse arba reguliariai išvyksta atostogauti, gėlininkė pataria iš anksto rinktis nepretenzingas rūšis.

Shutterstock nuotr./Kambariniai augalai

Ištvermingiausi kambariniai augalai, kurie lengvai pakelia ilgą šeimininkų nebuvimą, yra:

• sukulentai,
• zamiokulkas/pinigų medis,
• sansevjera,
• chlorofitas.

Tuo tarpu nuolatinio dėmesio ir reguliaraus laistymo reikia:

• azalijoms,
• gardenijoms,
• viksvuolėms,
• klatėjoms.