„Kreidos namų“ įkūrėja, įvairių mokymų ir kursų, kaip perdažyti baldus vedėja ir sendaikčių mylėtoja dalinasi, jog pirmiausia jai šovė mintis atnaujinti virtuvę savo namuose. Ji visur ieškojo, kokie dažai tiktų labiausiai, kadangi norėjo išsaugoti turimus baldus.
Smagu matyti juos nauju pavidalu.
„Taip atradau kreidinius dažus, kurie puikiai tinka, nes prie visko kimba, o prieš dažant nereikia nušveisti lako, todėl mažiau dulkių ir darbo. Išbandžiusi supratau, kad galima taip atnaujinti ir kur kas daugiau daiktų. Kadangi mėgstu sendaikčius, taip pradėjau atnaujinti ir senus daiktus, pritaikiau juos interjerui iš naujo. Smagu matyti juos nauju pavidalu“, – dalinosi Giedrė. Ji priduria, kad tada nudažyta virtuvė dar ir dabar tarnauja, nors praėjo jau 15 metų!
Neskubėkite išmesti
Giedrė sako, kad skubėti išmesti daiktų nereikėtų, nes viską galima panaudoti, ypač, jeigu tai kokybiškas daiktas, šeimos relikvija, turinti ir sentimentalią vertę. Toks daiktas gali atrodyti išskirtinai net ir moderniame interjere, tapti įdomiu akcentu.
„Aš nebijau atnaujinti net ir medinių, ąžuolinių baldų, nes tai yra ištaisomas procesas. Tikrai netiesa, kai žmonės sako, kad „nudažei ir sugadinai“. Taip nėra, nes dažome ant lako, todėl niekas giliai nesįgeria. Ateityje panorus restauruoti profesionaliai, vis tiek reikėtų nušveisti baldą, todėl nesvarbu, ar jis buvo dažytas ar ne, darbas – tas pats. Iš kitos pusės, italai ir anglai vertina natūralų dėvėjimąsi, laiko žymes, todėl ne visada būtina dažyti ir atnaujinti. Kartais būtent laiko paliestas baldas atrodo dar unikaliau“, – sako G.Mazienė.
Sodyboje – unikalus interjeras
Giedrei labai patinka sendaikčiai, todėl lankymasis sendaiktynuose Lietuvoje ir užsienyje yra ne kartą išbandytas. Tiesa, užsienyje, pavyzdžiui, Italijoje pigiau – sako, kad ten galima atrasti įspūdingų daiktų už puikią kainą, o kartais net ir už dyką. Moteris ilgus metus pirko įvairius daiktus, nors net nežinojo, kur panaudos. Tačiau pirkiniai tikrai pasiteisino, kadangi daiktų vertė tik auga, o išskirtinių surasti darosi vis sunkiau.
„Aš baldų ir kitų interjero detalių prikaupiau tikrai nemažai, o kai reikėjo atsidaryti kaimo turizmo sodybą, greit sustačiau į vietas, ir viskas puikiai tiko. Pavyzdžiui, lovų galvūgaliai buvo padaryti iš senų durų. Mes gyvename Žaliakalnyje, todėl būdavo, kad žmonės restauruoja senus namus, o duris išmeta, nes jos netinka pagal išmatavimus. O tokios senos durys dažniausiai yra natūralaus medžio masyvo ir tikrai vertingos. Suradau, ir štai – lovų galvūgaliai. Užteko gero rėmo ir čiužinio“, – dalinasi Giedrė ir priduria, kad tokius galvūgalius galima ir pakeisti, ir perdažyti, ir apvilkti norima medžiaga.
Virtuvė moters sodyboje dar unikalesnė, kadangi sukurta iš senų langinių ir stalų, likusių nuo kavinės uždarymo. Langinės tapo durelėmis, stalai – stalviršiais, panaudoti ir stalo rėmai. Kitur stalviršiu tapo unikalios plytelės – atrodo išskirtinai ir tikrai traukia akis. Giedrė virtuvės spinteles nudažė išskirtina mėlyna spalva, tad tokia virtuvė tapo nuostabiu sodybos centru.
Kitos langinės buvo pritaikytos vonios kambaryje ir sudėtos languose antrą kartą. Beje, vonios kambaryje galima išvysti ir praustuvus ant senovinių siuvimo mašinų, o miegamajame – lagaminus, tapusius naktiniais staleliais. Giedrė prisuko kojeles, tad lagaminai dabar gyvena naują gyvenimą. Ir išties – jos sodyboje gausu netikėtų idėjų, kai daiktai keičia paskirtį ir gyvena toliau.
Sodyboje gausu netikėtų idėjų, kai daiktai keičia paskirtį ir gyvena toliau.
O iš kur ateina idėjos? Kaip sako meniška moteris, būdavo, kad kažką pamatai ir įtraukia, o kartais ir pačios mintys gimdavo galvoje. Šiandien, pasak jos, išvis lengva rasti įkvėpimo, kai turime tokią neribotą prieigą prie įvairių socialinių tinklų ir interneto puslapių.
Moteris dalinasi, kad gali įprasminti savo įkvėpimą, kadangi daiktų atnaujinimas teikia didžiulį džiaugsmą. O svarbiausia – namai tampa išskirtiniai, turintys tokių daiktų, kurie paverčia juos unikaliais. Giedrė priduria, kad dabar, kai visi pasinėrę į pilkus, baltus ar rusvus interjerus, kurie nieko neatskleidžia apie namus ar šeimininkus, išskirtiniai, atnaujinti daiktai su savomis istorijomis, tampa itin brangūs ir vertingi.
„Atnaujindami daiktus ne tik sutaupote, bet ir elgiatės tvariai. Juk turime tiek daiktų, kam dar mėtyti? Aš stengiuosi viską pritaikyti, prikelti naujam gyvenimui. Pavyzdžiui, uošvio stoveliai gėlėms iš namų iškeliavo į sodą. Aš juos nudažiau ir šiandien tarp augalų jie atrodo tikrai puikiai. Kadangi daug keliauju ir domiuosi sodais, matau, kaip juose pritaikomi daiktai ir tą stengiuosi kurti ir savo sode“, – dalinosi kūrėja.
Paklausta apie tai, ką aplinkiniai ir artimieji mano apie Giedrės hobį, moteris dalinasi, kad įkvepia ir kitus: kai kas kopijuoja, kiti susimąsto, kad dar gali panaudoti vieną ar kitą daiktą, kurį buvo susiruošę išmesti.
„Aš manau, kad žmonės vis labiau atsigręš ir saugos tai, ką turi, bandys prikelti daiktus naujam gyvenimui. Kas mes esame be mūsų praeities? To vartojimo visur be galo daug, tad jeigu galime interjere išsaugoti ir panaudoti tai, ką turime – tai yra labai sveikintina.
Aš manau, kad žmonės vis labiau atsigręš ir saugos tai, ką turi, bandys prikelti daiktus naujam gyvenimui. Kas mes esame be mūsų praeities?
Metai bėga taip greitai, o ir mados keičiasi žaibiškai, tačiau mes neprivalome tam pasiduoti ir visko keisti. Galime kurti savo tradicijas ir interjerą“, – dalinasi Giedrė.
