Lietuviai ieško estetikos
Maitinimo paslaugas įvairioms šventėms rengiančios bendrovės vadovės Jolantos Adomaitytės teigimu, tokių „riebių“ vestuvių, kokios būdavo anksčiau, jau nebėra kokie penkeri metai. Gausių vaišių poreikį pakeitė dėmesys aplinkai, vestuvės tapo labai estetiškos, vizualiai gražesnės.
Pasikeitus vestuvių statusui, švenčiama tik vieną dieną ir tik artimiausių draugų aplinkoje. Jaunavedžiai nebevargsta, viską organizuodami patys, o renginį patiki specialistams ir patys ateina kaip į šventę. Prisiminus senus laikus, anksčiau svečiai patys save linksmindavo, o muzikantai atlikdavo renginio vedėjų ir „svečių išjudintojų“ vaidmenį. Dabar tuo pasirūpina renginio organizatorius, kviečiamas didžėjus, sukuriama visa vakaro programa.
„Jaunieji tampa vis išrankesni, tad ruošdami meniu prieš vestuves rengiame maisto ir gėrimų degustacijas, kviečiame someljė, kad parinktų prie patiekalo tinkamą vyną. Maistas tampa įvairus, vadovaujantis principu „mažiau, bet kokybiškiau“. Taip pat jis tampa vienu iš šventės akcentų“, – naujovėmis dalijosi UAB „Ovantis“ atstovė Agnė Stukonienė.
Populiarėjant vegetarizmui bei žaliavalgystei, vis dažniau sulaukiama ir tokių užsakymų. Svarbu, kad maistas būtų įvairus, sveikas, šviežias ir termiškai neapdorotas, tad dirbama ir su ūkininkais, užsakinėjama jų produkcija.
Kadangi žmonės dabar daug keliauja, jaunieji savo svečiams nori pasiūlyti įdomesnių pasaulio virtuvių. Pašnekovės pamena turėjusios netgi braziliško meniu pageidavimą. Bet yra klientų, kurie vestuves pageidauja surengti pagal senąsias lietuvių tradicijas. Tad tenka ieškoti receptų iš lietuviško paveldo, prisiminti močiučių keptus netikrus zuikius, kumpius bei paršiukus. Vienose lietuviškose vestuvėse svečius buvo pageidaujama vietoj kėdžių sodinti ant presuotų šiaudų, liaudiškai vadinamų „kitkų“.
Šiuo metu jaunavedžiai kur kas daugiau investuoja į aplinką ir stalo dekorą. Organizatorės pabrėžia, kad meniu visada yra derinamas ne tik prie svečių, bet ir prie aplinkos, kurioje rengiama šventė. Svarbu, kad derėtų bendra visuma, todėl maisto pateikimas taip pat derinamas prie interjero.
Tortas – stabiliausias vestuvinio stalo simbolis
A.Stukonienės pastebėjimu, stabiliu vestuvių simboliu yra išlikęs vestuvinis tortas, pučiant naujiems mados vėjams šiek tiek kinta jo formos.
Anksčiau populiarius U formos stalus išstūmė apvalūs, prie kurių sėdi po 8–10 žmonių. Dažnai pageidaujama, kad ant stalo būtų tik gėlės ir žvakės. Renkamasi a la carte, arba furšetinis stalas. Tai leidžia palaikyti švarą, tvarką bei estetiką, išvengti nešvarių lėkščių bei nebaigto maisto likučių.
Populiarėjant bažnytinėms santuokoms, lengvos simbolinės vaišės užsakinėjamos ir prie bažnyčios.
Anot organizatorių, vis dažniau jaunavedžiai atsisako gėlių sveikinimo metu, vietoj jų prašydami dovanoti knygas su užrašytais palinkėjimais. Dovanos mažiau vertinamos kaip daiktai, labiau vertinamos kaip simboliai.
Norint surengti vestuves tikrai nereikia nusiauti paskutinių kelnių
Ne paslaptis, kad ne visi jaunieji turi turtingus tėvus, galinčius iškelti prabangią puotą, tad rengiant šventę apgalvojama, kur galima sutaupyti. Tačiau maitinimo paslaugas teikiančios įmonės atstovės nori paneigti mitą, kad vestuvės turi būti būtinai brangios. Ir nors tradiciškai šventė vienam svečiui kainuoja nuo 40 eurų, visada galima rasti optimalų variantą ir padaryti ekonomiškiau.
„Esame turėję atvejį, kai užsakovai turėjo svečiui po 25 eurus. Šventė buvo organizuojama jaunimui kaimo turizmo sodyboje. Tuomet radome puikią alternatyvą – padarėme furšetinį stalą su troškinukais, kurių kaina yra mažesnė, buvo minimaliai šaltų užkandžių. Po renginio visi buvo labai patenkinti – ir svečiai buvo pamaitinti, ir jaunieji sutaupė pinigėlių“, – prisimena A.Stukonienė.
A.Stukonienė pastebi, kad, kylant paslaugų kainoms, vestuvės vis dažniau užsakomos darbo dieną arba sekmadienį.
Pašnekovių teigimu, šiuolaikinėse vestuvėse dažnai atsisakoma ir alkoholio, kuris sudaro nemažą išlaidų dalį. Svečiams pasiūlomi tikrai originalūs ir gardūs nealkoholiniai gėrimai. Jie puošiami sodo, daržo, miško žolelėmis, įvairiomis uogomis. O maišomi iš pačių paruoštų sirupų, šviežių vaisių, daržovių ir jų natūralių sulčių.
„Tikrai tų sprendimų yra ir nereiktų galvoti, kad jeigu nesutaupiau tų 50 eurų žmogui, negaliu daryti vestuvių. Galima jas paruošti ir nebūtinai tik dideli pinigai gali sukurti kažką įspūdingo. Sprendimų galima rasti labai įvairių“, – drąsino A.Stukonienė.
