Natūralu, kad permainingų orų būdavo ir anksčiau, tačiau pastaraisiais metais tokios permainos tapo dažnesnės ir ekstremalesnės. Mokslininkai patvirtintų, kad klimato kaita daro didelę įtaką ir žiemos orams. Žiemos tapo daug švelnesnės, todėl šaltų dienų turime vis mažiau, o gamta akivaizdžiai reaguoja į tokius pokyčius.
Kaip apsaugoti augalus?
Jeigu tokie permainingi orai Lietuvoje ir toliau tęsis, žmonėms teks įgyti naujų žinių ir išmokti kaip elgtis su lauko želdiniais. Jau dabar socialiniai tinklai pilni klausimų tų žmonių, kurie nežino ar dvejoja, kaip tokioje situacijoje apsaugoti augalus. Kokia tokių klimato pokyčių žala augalams, kokių svarbiausių lauko augalų priežiūros pokyčių turi imtis žmonės ir ką patartina įsidėmėti, kalbamės su Skaiste Pranaite, „Biosyncora“ kraštovaizdžio projektų vadove.
„Tokie temperatūriniai pokyčiai daro didelę įtaką augalams, ypač tiems, kurie yra jautrūs šalčiui ar staigiems atšilimams. Šiltos dienos per anksti paskatina vegetaciją, brinksta pumpurai, dygsta pavasarinės gėlės. Jei po šiltų dienų vėl sugrįžta šaltis, jis gali pažeisti naujus ūglius, žiedus ar net visą augalą. Tai yra ypač pavojinga vaismedžiams, nes nušalę pumpurai vėliau duoda mažesnį derlių. Todėl reikia išlikti budriems ir nepulti džiaugtis užplūdusia šiluma sausio mėnesį, o svarbiausia －nepradėti genėti augalų“, － sako Skaistė Pranaitė.
Dar viena neigiama staigių orų pokyčių pasekmė žiemą yra ta, kad esant žemai temperatūrai nėra sniego, kuris būtent ir apsaugo augalų šaknis. Taip pat galima pastebėti, kad esant ne tokioms šaltoms žiemoms, išgyvena kenkėjai ir ligų sukelėjai, kurie įprastai žūdavo ilguoju žiemos periodu. Jiems nežuvus, sezono metu stebime daug aktyvesnius kenkėjus ir jų žalą augalams. Taigi nesiimdami jokių priemonių, netenkame augalų.
O gal, šylant klimatui, kai jis taip pakenkia vietiniams augalams, yra lengviau pradėti auginti palmes? „Džiaugiuosi, kad palmių auginti dar tikrai negalime, nes mūsų klimato problema ir yra būtent tokie temperatūriniai svyravimai, kurių neatlaikytų šiltų kraštų augalai, nes žemos temperatūros pas mus laikosi ne dieną ir ne dvi, kaip šiltuose kraštuose, o savaites“, － juokiasi pašnekovė. Verčiau reikėtų įsidėmėti, kaip galima apsaugoti turimus, mūsų kraštui būdingus augalus.
Šią žiemą atšilus orui, anksti sudygo svogūninės gėlės. Po to prisnigo ir vėl atšalo. Žmonės domisi, kaip tokios orų permainos veikia svogūnines gėles ir kitus augalus bei ką daryti, norint juos apsaugoti nuo orų permainų. Be to, socialiniuose tinkluose gausu klausimų, ar jau reikia genėti medžius, ar dar palaukti. Juk dar tik － vasaris, o paprastai medžiai genimi tik kovą arba balandį.
„Kaip galime apsaugoti savo augalus? Mulčiuojant, pridengiant jautresnius augalus agroplėvele, －tai padeda juos apsaugoti nuo šalčio bangų. Jei tik būna sniego, tuomet reikėtų jį paskirstyti aplink augalus. Jei jau yra išdygusios svogūninės gėlės, jos pakenčia lengvus temperatūrų svyravimus. Jei stipriai pašąla, tuomet jas taip pat reikėtų mulčiuoti, uždengti eglių šakomis arba galima švelniai užpilti žemėmis ar durpėmis. Nereikėtų skubėti genėti vaismedžių, nes taip skatinate juos pabusti, o šalčių rizika vis dar išlieka“, － pataria S.Pranaitė.
Kokios medžiagos lauke atspariausios?
Permainingi orai turi įtakos ne tik lauko augalams, bet ir lauko terasoms bei kitai mažajai architektūrai. Kokiems lauko terasų ir kitos mažosios architektūros elementams jie gali labiausiai pakenkti?
„Gyvenantys name ar kotedže, paprastai turi kelis skirtingus kiemo elementus (tai yra tvoros, kiemo trinkelės, terasos, pavėsinės, sandėliukai ir kiti mažieji statiniai). Kaip dažnai ir kiek daug pastangų reikia šiuos kiemo elementus prižiūrėti, priklauso nuo jų medžiagiškumo, o tiksliau －nuo medžiagų savybių ir atsparumo oro sąlygų poveikiui“, －paaiškina Gedeminas Juškelis, svetainės www.terasa.lt įkūrėjas.
Reikėtų žinoti, kad plieno, aliuminio ar stiklo gaminiams oro sąlygos esminio poveikio nedaro. Vis dėlto jos turi įtakos medienai, plastikui arba šių abiejų medžiagų mišiniams, vadinamiems kompozitu. Jeigu vasaros metu dažyti medienos paviršiai (tvoros, terasos, stoginės, sandėliukai) buvo paveikti saulės, dažai sutrūkinėjo arba dažų paviršius buvo pažeistas ultravioletinių spindulių, dažnas lietus ir dėl teigiamos temperatūros susidariusi drėgmė skverbiasi į medieną ir daro jai neigiamą poveikį. Daug mažiau žalos žiemą padaro pastovi neigiama temperatūra.
Anot G.Juškelio, kalbant apie plastikus arba jų mišinius (kompozitą), kurie vis labiau populiarėja įrengiant tvoras, privatumo sieneles tarp kaimynų terasų ir ypatingai lauko terasas, permainingas oras (atšilimas ir užšalimas) yra tikras išbandymas žemos kokybės medžiagoms. Dieną terasos grindys įgeria drėgmę, naktį užšąla, dieną vėl atšyla ir viskas kartojasi.
Kuo daugiau užšalimų ir atšilimų ciklų kartojasi, tuo daugiau neigiamos įtakos per vieną žiemos sezoną jie padaro. Aukščiausios klasės terasų lentoms poveikis yra mažesnis, o priklausomai nuo lentų gamybos technologijos, jis gali būti ir visiškai minimalus. Didžiausią neigiamą įtaką permainingi orai daro terasoms, kurios statytos iš ekonominės klasės medienos ir plastiko mišinių (WPC lentų/kompozito).
Lauko terasų apsauga ir pokyčiai
Ką reikia žinoti, norint apsaugoti lauko terasas ir kitą mažąją architektūrą, kai užklumpa permainingi orai? Kokios apsaugos priemonės yra naudojamos ir kurios iš jų yra geriausios?
„Siekiant sumažinti žiemos daromą poveikį, rekomenduojama iki žiemos visus medinius paviršius padengti alyva, dažais, dažyvėmis ir kitais medienos apsaugos produktais, kurių pasirinkimas yra labai platus. Kokius produktus geriau pasirinkti, visada rekomenduojama konsultuotis su išmanančiais savo darbą profesionalais, su konkrečių produktų gamintojais arba pardavėjais. Geriausio produkto, kuris tinka visiems ir visoms situacijoms nėra. Profesionalios medienos apsaugos priemonės paprastai būna skirtos tam tikros rūšies medienai (minkštajai medienai, kietmedžiams) arba tam tikroms oro sąlygoms (apsaugai nuo saulės, nuo drėgmės ir pan.). Tam tikroms kompozito rūšims gamintojai rekomenduoja naudoti specialų gruntą, kuris mažina purvo ir drėgmės įsigėrimą, taip sumažinant žiemos ciklų (atšilimo ir užšalimo) poveikį“, －pataria Gedeminas Juškelis.
Jis akcentuoja, kad šiuo metu (kai šlapia ir šalta) niekaip apsaugoti nei medienos, nei kompozito negalime. Privaloma laukti sausų pavasario orų ir tik tada rūpintis ne tik kiemo grožiu, bet ir medienos bei kompozito apsauga ateinančiam žiemos sezonui.
Tikėtina, kad ateityje toks permainingų orų scenarijus kartosis, tad pakis terasų planavimas ir architektūra. Pasak pašnekovo, tendencijos bus tokios: šylant orams, lauko terasos įgaus vis didesnę reikšmę, kadangi praleisime vis daugiau laiko gryname ore. Individualių namų gyventojai jau dabar vis dažniau nori įsirengti lauko baseinus, todėl terasų plotai didėja, o kartu ir jų funkcionalumas.
Atsiranda poreikis įrengti ne tiesiog terasą, tačiau tokią lauko erdvę, kurioje praleidžiame žymiai daugiau laiko. Modernių terasų šeimininkai jau dabar džiaugiasi atskiromis zonomis (vaikų žaidimo aikštelėmis, grilio, deginimosi, židinio ir pan.) Taip pat populiarėja ir terasos stogų įrengimas, kadangi žiemos nėra tokios labai šaltos, tačiau drėgnos ir lietingos. Terasos stogas apsaugo nuo saulės kaitros vasarą ir nuo vėjo bei lietaus rudenį bei žiemą.
„Atviroms terasoms galimybių lieka vis mažiau, o jų savininkai pajus vis daugiau diskomforto. Juk saulėtą vasarą stoginės apsaugo nuo saulės, o kadangi net ir vasarą oras būna įvairus, － ir nuo lietaus bei vėjo. Šiuo metu populiarios elektra valdomos stoginės, kurios suteikia daug laisvės ir galimybių. Esant poreikiui, jas galima atidaryti ir stogas neužstoja saulės, kai esame terasoje. Tokios stoginės taip pat neužstoja saulės šviesos, patenkančios į kambarį“, － teigia G.Juškelis.
