Žinote, man yra labai smagu. Smagu ir tiek. Mat man nukrito dar vienas rūpestis nuo galvos – rūpestėlis dėl mano gimtosios šalelės, dėl jos kalvų ir klonių, dangaus skaistumo, o visų pirma, dėl mano kalbos gimtosios saugumo – tiek susirūpinusiųjų savo kalba kaip Lietuvoje kitur nė su žiburiu nerasi. Nepuoselėja, nesaugo, darko kitos tautos savo gimtąsias kalbas, ne taip kaip mes, alkakalniuose susėdę, sutartines vinguriuojam, tyrumą josios saugom, aukas atnašaujame.
O jei netyčia kas sugalvotų išsidarkyti iš mūsų švenčiausiosios, mūsų žirgai paruošti: kamanos ir žąslai, pentinai, balnai ir jų kilpos – op ir mes jau kariaujame šventą karą prieš niekadėjus, mūsų kalbos besigviešiančius!
Lietuvių kalbai gresia pragaištis
Ui wei, giwalt. Na, kad tik nepragaištume. Bet jei jau gresia, tai gresia, juoba, jei internetai taip sako. Kalbai pragaištis, o mums kaip tautai – pažeminimas, išniekinimas ir galiausiai – išnykimas. Kas taip sako? Nagi jūs, mano mielieji draugai. Jūs ir ne kas kitas.
Gerai, pasiaiškinkim, apie ką kalba. Turime mes Lietuvoje cool žmonių, tokių nerealiai wow. Ne, ne kūl, ne vau, ne waw ar dar kitaip, o būtent: cool ir wow.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie yra super kieti. Gabūs, darbštūs, veržlūs, bandantys. Bandantys savo sėkmę ir laimę ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau. Taip, tuo pačiu tampantys ir savo šalies ambasadoriais, nes kokybė yra visur kokybė, nesvarbu, kokia jos kilmės šalis. Išsilavinę ir raštingi.
