2025-06-29 09:00

Nepravažiuokit pro šalį – Šilutės rajone užburs Linos įkurtas bijūnų parkas

Šilutės rajone, Žalpių kaime galima išvysti visą puokštę pačių įvairiausių bijūnų, kurie taip ir vilioja savo puriais ir rasotais žiedais. Parko šeimininkė Lina Šedienė papasakojo, kad mintis įkurti parką sukosi jau seniai, tačiau tam pagelbėjo... pandemija.
Bijūnų parkas Šilutės rajone
Bijūnų parkas Šilutės rajone / Asmeninio archyvo nuotr.

„Svajojau turėti savo parką, tad taip ir kilo mintis imtis darbo. Esu vietinė, kilusi iš Šilutės rajono – po vestuvių su vyru parsikraustėme į šią sodybą ir jau čia gyvename 27 metus“, – dalinosi Lina,

Šeima, gyvendama sodyboje, augino vienmetes gėles, agurkus, pomidorus, užsisodino didelį šilauogyną. Kai prasidėjo pandemija ir niekur nebuvo galima išvykti, Linos mintys virto kūnu – nusprendė kurti parką.

„Buvau nusižiūrėjusi gražių bijūnų, nors anksčiau su jais ir neturėjau nieko bendro. Pagalvojau, kad ir trumpai žydi, tačiau ką nors sugalvosiu. Į tarpus prisodinta soruolių, hortenzijų, kurios pradeda vėliau žydėti. Pradėję sodinti galvojome, kaip geriau padarius, kad būtų galima žmonėms vaikščioti, kadangi daugelis bijūnininkų sodina tiesiog lysvėmis, o aš taip nenorėjau. Žinoma, gražu ir taip, bet man norėjosi sugalvoti kitaip. Būtent tada man šovė mintis, kad sodinti bijūnus galima mandalos forma“, – pasakoja Lina.

Moteris giria ir savo vyrą, kuris padėjo būsimam parkui padaryti lysves, sodino bijūnus, vėliau šeima ten pastatė ir fontaną, o šiandien parkui jau ketveri metai. Gausūs žiedai šiandien čia vilioja žmones iš visos Lietuvos!

„Kai pamačiau, kiek bijūnų spalvų ir veislių būna, supratau, kad norėčiau auginti šias gėles – ir geltoni, ir rožiniai, ir alyviniai, ir persikiniai... Daugelį pirkau ir Lietuvos augintojų bei veisėjų“, – sako Lina. Išties galva gali apsvaigti nuo tokio kiekio bijūnų krūmų ir žiedų dailumo.

Bijūnų parkas užima apie 30 arų plotą, tačiau moteris sako, kad puikiai suspėja kartu su vyru viskuo pasirūpinti, kadangi darbo nebijo ir yra darbštūs. Daugiausiai darbo reikėjo tuomet, kai sodino bijūnus, sėjo žolę, o dabar belieka apravėti, nušienauti veją, žiedus nukarpyti, rudenį nukirpti palei žemę bijūnų krūmus, patręšti. „Parko nekūrėme su ta mintimi, kad tai būtų verslas. Mano tikslas buvo tas, kad žmonės galėtų atvykę grožėtis. Neskaičiavau, kiek išleidome“, – dalinosi moteris.

O šiemet Linos bijūnų parkas sulaukė tikrai daug svečių – lankėsi tiek vietiniai, tiek iš kitų Lietuvos miestų - Vilniaus, Šiaulių ir pan. „Žmonės džiaugiasi, giria, o man malonu, kai mūsų darbas įvertinamas“, – sakė Lina.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą