Sekite 15min Google
Priežastis slypi po mūsų kojomis. Sveika, ilgus metus auginta daržo žemė nėra vien vientisa dirvožemio masė. Skirtinguose jos sluoksniuose susiformuoja savita gyvybės sistema, kurioje savo vietą turi daugybė mikroorganizmų ir kitų dirvos gyventojų.
Viename kvadratiniame metre sveiko sodo dirvožemio gali gyventi trilijonai bakterijų, milijardai aktinobakterijų, milijonai vienaląsčių organizmų ir apie 200 sliekų. Kiekvienas jų prisitaikęs prie tam tikrų sąlygų ir dirvos sluoksnio.
Kastuvas sujaukia nusistovėjusią tvarką
Giliai perkasdami lysvę šiuos sluoksnius apverčiame ir kartu suardome per ilgą laiką susiformavusią struktūrą. Dirvos ekosistema vėliau gali atsikurti, tačiau tam reikia laiko. Todėl įprastas kasmetinis perkasimas gali padaryti daugiau žalos, nei suteikti naudos.
Vis dėlto yra atvejų, kai be kastuvo apsieiti sunku. Perkasti gali prireikti naujai įrengiant sodą ar daržą, norint į dirvą įterpti mėšlo ar žaliosios trąšos.
Išimtis gali būti ir labai sunkus, molingas dirvožemis. Tokį rudenį sujudinus, stambius žemės grumstus per žiemą ardo stiprus šaltis. Po šalčių dirva tampa smulkesnė ir puresnė.
Kaip supurenti žemę jos neapverčiant?
Norint pagerinti įprastos daržo žemės struktūrą nebūtina jos apversti. Paprastesnė ir dirvos gyvybei palankesnė alternatyva – žemę tik išpurenti ir įleisti į ją daugiau oro.
Tam galima naudoti kasamąją arba mėšlo šakę. Ją reikėtų kuo giliau įsmeigti į žemę ir dirvą švelniai kilstelėti, tačiau neapversti viso sluoksnio.
Dar giliau dirvą galima purenti specialiu lenktu purentuvu. Jis ypač naudingas ten, kur žemė linkusi užmirkti. Purentuvas traukiamas ilgomis linijomis, maždaug kas 20 centimetrų, keičiant jų kryptį taip, kad susidarytų savotiškas šachmatų lentos raštas.
Taigi tvarkinga, rudenį iki paskutinio grumsto perkasta lysvė nebūtinai reiškia sveikesnę dirvą. Jei žemė nėra sunki ir molinga, dažnai naudingiau atsisakyti seno įpročio – jos neapversti, o tik atsargiai supurenti.
