Bendrovė aiškinosi, kiek Lietuvos gyventojų turi atsidėję 1000 eurų dydžio finansinį rezervą ir susitvarkytų su netikėtai ištikusiomis bėdomis nesiskolindami. Tačiau rezultatai parodė, jog galvoti kaip gauti papildomų pinigų tektų vos ne kas antram lietuviui, o ši problema glaudžiai susijusi su psichologine būkle.
„Niekas neplanuoja traumų ar ligų, automobilio gedimo ar nenumatytų pirkinių, tačiau tokių išlaidų gali atsirasti bet kada ir bet kam. Tyrimas parodė, jog beveik kas antram lietuviui netikėtai prireikus padengti 1000 eurų dydžio sąskaitą turbūt reikėtų skolintis, nes pakankamą finansinį rezervą atsidėti gan sunku“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Credit24“ vadovas Vygintas Domarkas.
Pinigų stygius provokuoja psichologines problemas
Finansinis rezervas svarbus daugeliu aspektų ir turi tiesioginį poveikį psichologinei žmogaus būklei. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas teigia, kad žmogus, turėdamas lengvai prieinamą „atsarginį finansavimą“ netikėtumams, gali sumažinti bendrą streso lygį ir išvengti problemų virtinės.
„Finansinį rezervą galima susitaupyti, tačiau tam reikalingas įgūdis išleisti mažiau nei uždirbama. Jis nesusijęs su pajamų dydžiu, turint šį įgūdį galima sutaupyti nuo bet kurios sumos. Tačiau dažnai pajamoms augant, natūraliai auga ir vartojimas, todėl taupymo įgūdžio neturintiems žmonėms svarbu turėti bet kokį patikimą finansinį rezervą. Šis saugumo jausmas lemia geresnę žmogaus psichologinę pusiausvyrą ir mažesnį stresą besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir atsitiktinumų kontekste.
Kitu atveju, kai žmogaus finansinė padėtis tokia įtempta ir jis neturi jokio „rezervo“, bet koks nenumatytas įvykis ne tik palieka skylę jo finansuose, bet ir gali išprovokuoti ištisą problemų laviną, kuri nebūtinai apsiribos tik finansais. Pavyzdžiui, dėl piniginio rezervo trūkumo uždelstas vizitas pas odontologą gali atsipirkti brangiau. Arba sukelti rimtų lydinčių (pvz. širdies) sutrikimų, kurie bent kuriam laikui apribos žmogaus gebėjimą dirbti ir, pavyzdžiui, mokėti paskolas. Tokia finansinė įtampa dažniausiai neigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje“, – tyrimą komentuoja psichologas.
Taupymas ateina su amžiumi
Į klausimą ar turi atsidėję 1000 eurų nenumatytoms išlaidoms, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų, o 42 proc. teigė tokio rezervo neturintys.
Šioks toks skirtumas matomas tarp vyrų ir moterų – atitinkamai 57 proc. ir 51 proc. vyrų ir moterų turi 1000 eurų rezervą nenumatytoms išlaidoms. Lyginant didmiesčių ir mažesnių miestų gyventojus – atitinkamai 37 proc. ir 45 proc. jų šių santaupų netikėtumams finansuoti neturi.
Finansinį rezervą galima susitaupyti, tačiau tam reikalingas įgūdis išleisti mažiau nei uždirbama, – aiškina V.Legkauskas.
Labiausiai skirtumas matomas tarp amžiaus grupių. Trys iš penkių žmonių iki 29 m. amžiaus atsakė neturintys tokios sumos netikėtumų nuostoliams padengti. Tuo tarpu daugiau nei du iš trijų vyresnio amžiaus žmonių, peržengusių septyniasdešimtmetį, teigia priešingai. Vertinant tarpinę amžiaus grupę, vidutiniškai tik kas antras turi tokias santaupas.
„Tyrimas pagrindžia faktą, kad jaunimas, pradėjęs uždirbti dar prieš keletą metų neįsivaizduotus pinigus, pirmiausia juos skiria džiaugimuisi gyvenimu ir vartojimui. Visą šios amžiaus grupės žmonių darbinį gyvenimą pajamos kilo, todėl atrodo, kad taip bus visada, nėra poreikio taupyti, nes ir išlaidos tenka tik asmeniniams malonumams. Bet su laiku norisi stabilizuoti savo gyvenimo būdą, taupyti šeimos poreikiams ir nekilnojamam turtui.
Maždaug penktame gyvenimo dešimtmetyje pasiekiamas finansinės apkrovos pikas – paskolos dar neatiduotos, o vaikai jau paaugę iki tokio amžiaus, kai jų poreikiai yra patys „brangiausi“, tačiau dar ne tiek, kad galėtų patys juos finansuoti, todėl šiame amžiaus tarpsnyje tokių santaupų žmonės turi rečiau. Tik bėda tame, kad būtent šiuo laikotarpiu jų ir prireikti gali labiausiai“, – aiškina psichologas V.Legkauskas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Credit24“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa vykdyta 2018 m. balandį, joje dalyvavo 1002 respondentai virš 18 m. amžiaus.
