Problema ta, kad pažeisti lapai nustoja normaliai funkcionuoti, krūmas nusilpsta, uogos smulkėja, o derlius gali sumažėti beveik perpus. Nusilpęs augalas prasčiau išgyvena žiemą ir kitą sezoną dažniau serga.
Liaudiškos priemonės: efektyvios tik pradžioje
Anstyvojoje stadijoje galima išbandyti tabako, česnakų, svogūnų lukštų užpilus arba muilo tirpalą. Kartais naudojami ir pelenai.
Svarbu suprasti: jeigu lapai jau susisuko ir jų viduje apsigyveno amarų kolonijos, tokios priemonės kenkėjų beveik nepasiekia.
Biologiniai preparatai: švelnus, bet reguliarus sprendimas
Tokie preparatai kaip „Fitoverm“ arba „Bitoksibacilinas“ yra saugesni už chemiją, tačiau jie veikia lėtai. Juos reikia naudoti keletą kartų maždaug vienos savaitės intervalu, kitaip poveikis bus silpnas.
Cheminiai preparatai: patikimiausias variantas
Esant stipriam užkrėtimui, dažniausiai naudojami insekticidai.
Kontaktinės priemonės padeda tik tiesiogiai patekusios ant kenkėjo, todėl, kai lapai jau susisukę, jos veikia prasčiau.
Sisteminiai preparatai yra patys efektyviausi. Jie prasiskverbia į augalo vidų ir veikia amarus net ir gumbuose. Tokia apsauga krūmą saugo maždaug 2–3 savaites.
Kada purkšti serbentus?
Jei veislė ankstyva ir uogos jau formuojasi, purškiama tik nuėmus derlių. Vėlyvųjų veislių serbentus galima purkšti anksti sezono pradžioje, jei iki uogų nokimo dar likę daug laiko.
Profilaktika: kaip išvengti pakartotinio užkrėtimo
Kad amarai negrįžtų, svarbu prižiūrėti ne tik patį krūmą, bet ir aplinką aplink jį:
- Šalinti piktžoles ir purenti dirvą aplink serbentus.
- Naikinti skruzdėlynus ir riboti skruzdėlių patekimą ant krūmų.
- Mulčiuoti pomedžius.
- Šalia sodinti repelentinius augalus (serenčius, nasturtes, medetkas).
- Rinktis amarams atsparias serbentų veisles.
