Būtent tokių sąlygų – šešėlio, vėsos ir nuolatinės drėgmės – reikia pačioms erkėms: tiesioginiuose saulės spinduliuose jos greitai išdžiūsta, todėl ieško pavėsingų kampelių. Jei sklype šalia paparčių yra aukštos žolės ir nukritusių lapų, jų atsiradimo rizika gerokai padidėja. Ypač tai aktualu sklypų, besiribojančių su mišku, pievomis ar apleistomis teritorijomis, šeimininkams.
Kur erkės pasirodo dažniausiai
Atviroje, saulėtoje vejoje erkės prigyja retai – ten joms per sausa ir per karšta. Vietoj to jos renkasi vietas su tankia augalija ir nuolatine drėgme: aukštus dekoratyvinius krūmus, nenušienautą žolę, komposto krūvas, paparčių tankumynus ir praėjusių metų lapų sluoksnį.
Todėl net ir iš pažiūros sutvarkytas sklypas su gražiais želdynais gali likti parazitų prieglobsčiu, jei augalija yra per tanki ir seniai neretinta.
Kaip apsaugoti kiemą nuo erkių
Visiškai atsisakyti dekoratyvinių augalų nebūtina – daug svarbiau reguliariai prižiūrėti teritoriją. Žolės pjovimas, tankių sąžalynų genėjimas ir nukritusių lapų bei sausų šakų tvarkymas laiku mažina drėgmės lygį prie pat žemės paviršiaus ir atima iš erkių patogias slėptuves.
Jei paparčiai sklype jau auga, juos vertėtų persodinti toliau nuo poilsio vietų – vaikų žaidimų aikštelių, pavėsinių ir sodo takelių. Papildomą apsaugą užtikrina aromatiniai augalai: levandos, mėtos, šalavijai, rozmarinai, čiobreliai ir gailiai dėl savo stipraus kvapo gali sumažinti teritorijos patrauklumą parazitams.
Kartu specialistai pažymi, kad nė vienas augalas negarantuoja 100 procentų apsaugos nuo erkių – geriausią rezultatą duoda tik kompleksinė ir reguliari sklypo priežiūra.
