Kaip rašo Uk.businessinsider.com, mokslininkai atliko socialinį eksperimentą, kurio metu kvietė žmones žaisti žaidimus už pinigus. Žmonėms buvo suteiktas „žemesnis statusas“ arba „aukštesnis statusas“, kurie nurodė, kiek pinigų – jie reiškė turtą – kiekvienas gavo žaidimo pradžioje.
Žaidimų metu dalyviai turėjo nuspręsti, kiek pinigų jie norėjo pasilikti ir kiek „paaukoti“ į bendrą katilą, kurį paskui visi turėjo pasidalinti po lygiai.
Kartais žmonių turtas buvo nustatomas atsitiktinai, kitais kartais viskas priklausė nuo jų pastangų.
Tyrimo rezultatas – „žemesnio statuso“ dalyviai labiau prisidėdavo prie bendro katilo nei „aukštesnio statuso“ dalyviai. O tie, kurie „aukštą statusą“ užsidirbo, prie bendro katilo prisidėjo dar mažiau, nei turtą gavę atsitiktinai.
„Aukšto statuso“ individų bendradarbiavimo lygis priklausė nuo to, kaip jie tą statusą gavo – atsitiktinai ar užsidirbo, – sakė Magda Osman, Karalienės Marijos biologijos ir chemijos mokslų mokyklos profesorė ir vyriausioji tyrimo autorė. – Tačiau tai negalioja „žemo statuso“ individams. Jų statuso kilmė (jie jį gavo atsitiktinai ar iki jo „nusirito“) nedarė jokios įtakos jų elgesiui žaidimo metu.“
Jei aukštą statusą užsidirbote sunkiu darbu ir pastangomis, labiau tikėtina, kad norėsite pasilikti sau tai, ką uždirbote, sakė moteris. Kai jūsų turtas yra ribotas, turite didesnę motyvaciją bendradarbiauti.
Kai kalba sukasi apie pinigus, empatija neturi jokios įtakos gerinant prosocialinį elgesį.
„Šitoje vietoje svarbu suprasti, kad jei kažkas bendradarbiauja, dar nereiškia, kad žmogus taip daro vien iš altruistinių paskatų“, – sakė moteris. Tikimasi, kad daugiau prisidėjus, kiti elgsis taip pat, ir galų gale gausite iš to naudos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kur dingsta pinigai? Praktinis gidas, kaip subalansuoti savo finansus
Tačiau net tokiu atveju negalima garantuoti, kad visi likę žaidėjai elgsis taip pat, kaip ir jūs. Kitaip tariant, kaip „žemesnio statuso“ žmogus įdėdamas daugiau rizikuojate daugiau, kadangi nežinote, ar kiti atsakys tuo pačiu.
„Kitas stebinantis rezultatas – empatija neturi jokios įtakos skatinant prosocialinį elgesį (t. y. prisidėti prie bendro katilo), – sakė M.Osman. – Tai svarbu, kadangi daug kas mano, kad empatija yra tai, kas priverčia žmones elgtis socialiai. Ką mes parodėme – kai kalba sukasi apie pinigus, empatija neturi jokios įtakos gerinant prosocialinį elgesį.“
