Vandenyje atsiduria dažno poilsiautojo brangūs daiktai arba neapgalvotai išmestos atliekos, o nusidėvėjęs inventorius dažnai tampa galvosūkiu: kur jį dėti, kai jis tampa nebetinkama naudoti?
Aktyvūs piliečiai imasi ežerų tvarkymo akcijų, per kurias atranda tonas nuskendusių šiukšlių.
Pavojai ir praradimai: kas dažniausiai atsiduria vandens dugne?
Aktyviai pramogaujant prie vandens, pakanka vieno neatsargaus judesio ar stipresnio bangos smūgio, kad daiktai atsidurtų telkinio dugne. Dažniausiai skęstantys daiktai:
- Išmanieji telefonai ir laisvalaikio elektronika: Fotografuojantis ant irklentės ar vandens dviračio, telefonai akimirksniu panirsta į vandenį. Jei įrenginys neturi specialaus vandeniui atsparaus dėklo su plūduru, jo atgavimo galimybės beveik lygios nuliui.
- Akiniai nuo saulės ir papuošalai: Šokinėjant nuo pripučiamų čiužinių ar vandens batutų, akiniai bei grandinėlės nuslysta nepastebimai.
- Irklai ir pripučiami priedai: Netinkamai pritvirtinti irklai ar papildoma irklenčių įranga greitai nuskęsta, jei nėra pagaminti iš plūdrių medžiagų.
- Raktai ir piniginės: Vandens šortų kišenės be užtrauktukų – viena dažniausių priežasčių, kodėl po maudynių tenka ieškoti meistrų automobilių durelėms atrakinti.
Patarimas: Naudokite plūduriuojančius pakabukus raktams, neperšlampamus krepšius (angl. dry bags), kurie nukritę į vandenį neskęsta, ir apsauginius telefonų dėklus su virvelėmis ant kaklo.
Kur dėti nebetinkamas plaukiojimo priemones ir pripučiamus reikmenis?
Pradurti pripučiami ratai, susidėvėję čiužiniai ar įskilusios plastikinės irklentės – dažna vasaros sezono pabaigos problema. Svarbu atsiminti, kad šios atliekos negali būti paliekamos pakrantėse ar metamos į įprastus buitinių atliekų bei plastiko pakuočių konteinerius.
1. Pripučiami ratai, čiužiniai ir guminės valtys (minkštasis PVC ir guma)
- Pakuočių konteineriai netinka: Nors pripučiami daiktai dažnai pagaminti iš plastiko (dažniausiai PVC), jie nėra pakuotė. Į geltonuosius pakuočių konteinerius jų mesti negalima.
- Kur išmesti? Tokius daiktus reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
2. Kietosios plaukiojimo priemonės (irklentės, baidarės, vandens dviračiai)
- Plastikinės, stiklo pluošto ar putplasčio lentos ir valtys klasifikuojamos kaip didelių gabaritų atliekos.
- Jas būtina pristatyti į regionines didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
- Jei priemonė dar tinkama naudoti, bet tiesiog nebereikalinga – apsvarstykite galimybę atiduoti ją „Dėk'ui“ / atidavimo stotelėms arba parduoti (padovanoti) antrojo gyvenimo platformose.
3. Gelbėjimo liemenės ir tekstiliniai priedai
- Susidėvėjusias gelbėjimo liemenes ar vandens sporto aprangą (hidrokostiumus) taip pat rekomenduojama vežti į didelių gabaritų atliekų aikšteles arba tekstilės surinkimo punktus (jei jie priima sportinį inventorių).
Ką daryti, kad atliekų būtų mažiau?
- Rinkitės kokybę: pigūs vienkartiniai pripučiami čiužiniai dažnai neatlaiko net vieno sezono. Rinkdamiesi tvirtesnes, daugiasluoksnes medžiagas mažinsime atliekų kiekį.
- Klijuokite ir taisykite: Pradurtą čiužinį ar ratą neskubėkite išmesti. Naudodami specialius PVC klijus ir lopinius, pripučiamą daiktą lengvai sutaisysite patys. Prieš naudojantis reikėtų įvertinti, ar jis yra pakankamai saugus naudoti.
- Nuomokitės, o ne pirkite: Jei prie vandens būnate tik kelis kartus per vasarą, irklentes, baidares ar vandens dviračius verta nuomotis. Taip ne tik sutaupysite vietos namuose, bet ir prisidėsite prie tvaraus vartojimo.
Daugiau informacijos rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse apie rūšiavimą.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba
Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

