Chana Hughes iš Edžverio rajono Londone iki šiol sunkiai suvokia, kas įvyko 2024 metų birželio 13-ąją. Tą rytą viskas galėjo pasibaigti visiškai kitaip, jeigu ne netyčia ištarti vyro žodžiai.
Jos vyras, rabinas Jonny Hughesas, išeidamas iš namų ketino vaikams pasakyti, kad leistų mamai pailsėti ir jos nežadintų. Tačiau apsirikęs ištarė priešingai: „Pažadinkite mamą.“ Būtent ši klaidelė ir tapo lemtinga, rašo „The Sun“.
„Vaikai mane pažadino, nusileidau žemyn ir pradėjau pusryčiauti su trimis jaunesniaisiais, – pasakoja Chana. – Šventėme Šavuotą su šeima ir draugais. Atrodo, net valgiau sūrio pyragą pusryčiams. Ir tada staiga sustojo mano širdis.“
Moteriai dar paauglystėje buvo diagnozuotas nesandarus širdies vožtuvas, tačiau gydytojai buvo nuraminę – tikimybė, kad ji dėl to neteks sąmonės, buvo itin maža.
Lemtingą akimirką išsigandę mažesni vaikai puolė kviesti vyresniuosius. Šie nedelsdami paskambino skubios pagalbos numeriu ir ėmėsi veiksmų.
Dar visai neseniai Chana buvo dalyvavusi pirmosios pagalbos mokymuose ir apie tai kalbėjosi su vaikais. Ji jiems aiškino, kaip svarbu nebijoti ir, jei prireiktų, atlikti širdies masažą.
„Sakiau jiems – spausti reikia stipriai. Blogiausiu atveju galima sulaužyti šonkaulius, bet žmogus liks gyvas“, – prisimena ji.
Vėliau klausydamasi skambučio įrašų, moteris išgirdo, kaip dukra ragina brolį: „Stipriau, stipriau“, kol šis atlieka krūtinės paspaudimus.
Vyresnieji vaikai Betzelalas ir Yael paeiliui darė širdies masažą, o vienuolikmetė Basya išbėgo į lauką šauktis pagalbos. Būtent tai atkreipė netoliese buvusio statybų įmonės vadovo Rikesho Shaho dėmesį. Jis, neseniai atsinaujinęs gaivinimo įgūdžius, nedelsdamas atskubėjo į pagalbą ir perėmė gaivinimą iki atvykstant medikams.
Atvykę paramedikai panaudojo defibriliatorių – Chanos širdis buvo „užvesta“ penkiais elektros impulsais.
Stabilizavus būklę, moteris buvo panardinta į dirbtinę komą ir išvežta į ligoninę. Dvi dienas ji buvo be sąmonės, o šeimai gydytojai patarė ruoštis blogiausiam.
Vis dėlto po 11 dienų ligoninėje Chana pradėjo sveikti. Po pusmečio jai buvo atlikta atvira širdies operacija, kurios metu sutvarkytas pablogėjęs vožtuvas. Atsigavimas buvo ilgas – moteriai teko iš naujo mokytis vaikščioti.
Per šį laiką itin svarbų vaidmenį suvaidino bendruomenė. Žmonės meldėsi už jos sveikatą, o pagal žydų tradiciją prie jos vardo buvo pridėtas dar vienas – Chaya, reiškiantis „gyvybė“. Nuo tada ji – Chaya Chana.
„Sulaukiau neįtikėtino palaikymo. Šimtai žmonių meldėsi už mane. Iki šiol gatvėje sutinku nepažįstamų, kurie sako: „Praėjusiais metais meldžiausi už jus, kaip laikotės?“ Tai buvo neįtikėtina“, – pasakoja ji.
Moteris neabejoja – būtent ši parama padėjo jai pasveikti. Tačiau didžiausi herojai jos istorijoje – vaikai.
„Labai jais didžiuojuosi. Manau, kad vaikų ugdymo dalis turėtų būti ir gebėjimas reaguoti ekstremaliose situacijose. Niekada nežinai, ką jie sugeba, kol nesusiduria su iššūkiu“, – sako Chana.
