Tokia veikla ne tik ugdo vaikų empatiją, moko rūpintis silpnesniais, bet ir leidžia iš arčiau pažinti gyvąją gamtą, jos dėsnius bei tarpusavio ryšius.
Kiekviena išgelbėta varlė – tai ne tik mažas žingsnis ekologinės pusiausvyros link, bet ir tūkstančių naujų gyvybių viltis. Tai pamoka apie atsakomybę, bendruomeniškumą ir tai, kad net mažiausias veiksmas gali turėti didžiulį poveikį.
Ne vienus metus varliagyvius gelbstintys savanoriai pastebi, kad yra gausybė mitų, kurie tampa kliūtimi padėti varliagyviams – pavyzdžiui, kad nuo jų atsiranda karpos, ar tai, kad jų žūtis keliuose natūraliai reguliuoja populiaciją. Tai netiesa.
Varliagyvių kaimynystė labai naudinga žmogui, nors apie tai dažnai nesusimąstoma: šie gyvūnai yra itin svarbi visos ekosistemos dalis.
Nekalbant apie visiems turbūt gerai suvokiamą varliagyvių vaidmenį naikinant žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, tokius kaip mašalai, uodai, kiti kenkėjai, šie gyvūnai yra didesnės mitybos grandinės gamtoje dalis.
Labai bijantys liesti rankomis varliagyvius gali nesunkiai įveikti šią baimę tiesiog įsigiję kiekvienoje parduotuvėje platinamų guminių pirštinių.
Prisidėti saugant ekosistemą
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nykstant varliagyviams, nyksta ir kitos su jais susijusios, jais besimaitinančios rūšys.
Itin daug varliagyvių gyvybių nusineša migracija. Daliai šių gyvūnų šiemetinė migracija jau irgi baigėsi žūtimis keliuose: turbūt visi matė varlių ir rūpūžių „blynelių“ ant asfalto.
Nepelnytai manoma, kad išgelbėjus vieną varlę ar rupūžę niekas nepasikeis. Iš tiesų net vienas išgelbėtas varliagyvis jau yra didelis laimėjimas: viena varliagyvio patelė, priklausomai nuo rūšies, pavasarį gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Tad išsaugodami tą vieną varliagyvio patelę, mes atveriame galimybę išgyventi tūkstančiams šių gyvūnų.
Varliagyvių gyvenimo sąlygos ir nuolat prastėja: dėl ūkinės veiklos, trąšų, pesticidų, kitokios taršos, natūralių sausrų, melioracijos ir kitų faktorių.
Tačiau būtent varliagyvių migracija ir tai, kiek varlių bei rupūžių žūva mūsų keliuose, mes bent jau iš dalies galime kontroliuoti.
Kadangi varliagyviai Žemėje gyvena jau milijonus metų, o evoliucija vyksta labai lėtai, varlės bei rupūžės tikrai nepakeis savo migracijos kelių – tačiau mes, žmonės, galime apsaugoti mažuosius gyvūnus migracijos metu, o pasitelkę savivaldybes – net inicijuoti specialių pralaidų įrengimą ten, kur migracija intensyviausia ir varliagyvių žūva daugiausia.
Pateikiame septynis argumentus sudalyvauti varliagyvių apsaugos akcijose:
1. Padėti varliagyviams paprasta
Tai daug lėšų ir laiko nereikalaujantis užsiėmimas. Jei galite sustoti neblaškydami kitų eismo dalyvių ir pernešti varliagyvį per kelią, neškite jį į tą pusę, į kurią jis ėjo.
Geriausia tai daryti su pirštinėmis, bet ir paėmus varlę ar rupūžę plikomis rankomis, tikrai nenutiks nieko bloga. Jei kažkur jau pastatyta apsauginė tvorelė, varliagyvius pernešti per kelią užtenka kelis kartus per dieną – tai galima daryti pasikeičiant, pamainomis.
2. Padėti varliagyviams įdomu
Daugelis prasilenkiame su varliagyviais – vieni jų bijo, kitų keliai tiesiog nesusikerta su šių gyvūnų takais. Pagalba varliagyviams migracijos metu leidžia truputį geriau pažinti šiuos gyvūnus, pamatyti jų skirtingumą ir – tegul ir savotišką, ne visiems suprantamą – grožį.
3. Ir vienas išgelbėtas varliagyvis reiškia labai daug
Darsyk: viena varliagyvių patelė, su jūsų pagalba sėkmingai pasiekusi nerštavietę, gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Jei vėliau sėkmingai išnerštų ir jūsų išgelbėtos patelės vaikai, per keleris metus jūs savo draugams juokais jau galėtumėte prisistatyti varliagyvių milijonieriumi, o netrukus – ir milijardieriumi.
4. Varliagyvių kaimynystė naudinga žmogui
Varliagyviai naikina žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, šie gyvūnai yra labai svarbi visos ekosistemos dalis. Išsaugant daugiau varliagyvių, geresnės sąlygos sukuriamos ir kitoms gyvūnų rūšims.
5. Varliagyviai – vertingas aplinkos lakmusas
Varliagyviai yra itin jautrūs taršai, tad kasmet matydami varliagyvių savo aplinkoje, galime džiaugtis: mūsų gyvenamoji aplinka veikiausiai yra pakankamai švari. Tačiau riba tarp varliagyviams tinkamos ir nebetinkamos aplinkos gali būti labai trapi.
6. Pagalba varliagyviams padeda įveikti baimes
Geros žinios tiems, kurie bijo varlių ir rupūžių – „dozuota“ pažintis su šiais gyvūnais gali padėti įveikti ilgametes baimes. Kognityvinėje ir elgesio terapijoje kalbama apie ekspoziciją – dozuotą, palaipsnišką susidūrimą su baimės objektu, taip gydant pačią baimę. Pavasarinės talkos gelbstint migruojančias varles ir rupūžes gali tapti išsilaisvinimo iš savo baimių pradžia.
7. Bendruomeninė veikla daro žmones laimingus
Tyrimai rodo, kad savanoriškai veikdami drauge su kitais, dirbdami visuotiniam labui, mes išgyvename laimės jausmą. O gamtosauginės iniciatyvos juk ir yra veikimas visuotiniam labui. Galiausiai, jausmas apsaugojus gyvūnus nuo žūties yra neįkainojamas.
Jis gali suteikti kur kas didesnę pilnatvę ir prasmės jausmą nei dar vienas įsigytas ir ne visada tikrai reikalingas daiktas. Varliagyvių apsaugos akcijos gali būti puiki proga tiek suaugusiems, tiek vaikams patirti, kad ne daiktai, o patirtys mus praturtina labiausiai.
Kur ieškoti daugiau informacijos?
Visi, norintys daugiau sužinoti apie varliagyvių apsaugą ir galimybes jiems padėti, kviečiami jungtis prie „Facebook“ grupės Lietuvos herpetologų draugija. Čia rasite bendraminčių, pamatysite, kaip savo veiklą organizuoja savanoriai, kaip statomos apsauginės tvorelės, sužinosite, kuriose Lietuvos vietose itin trūksta pagalbos rankų gelbėjant rupūžes bei varles, o svarbiausia, ištisus metus galėsite pažinti nepaprastą varliagyvių bei roplių pasaulį.
