Nacionalinio parko specialistai sako, kad toks vaizdas pasitaiko ne kasmet, o pati rūšis Lietuvoje yra itin reta.
„Ne kasmet galima išvysti vieną įdomiausių Kuršių nerijos retenybių – pušinio keliaujančio kuoduočio (Thaumetopoea pinivora) vikšrų karavaną.
Jis gali nusidriekti net iki 1,5 m ilgio (o gal ir daugiau). Kolonos vedlys išleidžia šilko siūlą, kuriuo seka visi kiti vikšrai“, – feisbuke rašo Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Pasak specialistų, Lietuvoje šios rūšies vikšrai minta kalninės pušies spygliais ir didžiąją gyvenimo dalį praleidžia grupėmis ant medžių. Dieną jie slepiasi, o maitintis išsiruošia tik sutemus.
Vasaros pabaigoje ateina metas naujam jų gyvenimo etapui – tada vikšrai leidžiasi žemyn nuo pušų ir drauge keliauja ieškoti tinkamos vietos, kur galėtų susisukti kokonus.
Būtent tuo metu žmonėms ir pasitaiko proga išvysti įspūdingą gyvą koloną, kurioje šimtai vikšrų juda vienas paskui kitą tarsi gerai organizuotas traukinys.
Vis dėlto nacionalinis parkas primena, kad nors toks reginys kelia smalsumą, prie vikšrų artintis ar jų liesti nereikėtų.
„Vikšrų kūną dengia plaukeliai, kuriuose yra nuodingų ir skausmingas alergines reakcijas sukeliančių medžiagų, todėl jų liesti nereikėtų“, – įspėja Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai.
Pušinis keliaujantis kuoduotis Lietuvoje aptinkamas tik Kuršių nerijoje. Tai viena iš išskirtinių šio unikalaus kraštovaizdžio rūšių, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl jos buveinių išsaugojimas yra ypač svarbus.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas padėkojo lankytojai T. Pokoniecnajai, kuriai pavyko užfiksuoti šį retą gamtos vaizdą.
Tokie kadrai primena, kad net ir gerai pažįstamose vietose gamta vis dar gali nustebinti neeiliniais reginiais.
