Senovėje žmonės šią dieną stebėdavo orus ir spėdavo būsimą derlių. Jei vieversys parskrenda anksti ir linksmai čiulba – lauk gerų, derlingų metų. Jei diena saulėta, tikėtasi gražaus pavasario, o jei šalta ar sninga – manyta, kad žiema dar užsitęs. Sakydavo, kad vieversys „atrakina“ žemę ir pažadina laukus naujam augimui.
Kai kuriose vietovėse buvo kepami mažučiai paukštelio formos kepiniai, vaikai eidavo į laukus klausytis pirmųjų paukščių balsų. Ši diena primena apie gamtos atgimimą, šviesos ilgėjimą ir naują pradžią – apie viltį, kad po žiemos visada ateina pavasaris.
O kokia gi situacija šiemet? Ar jau sulaukėme pirmosios vieversio giesmės? Apie vieversių gyvenimą šią žiemą ir kitas subtilybes su portalu 15min sutiko pasidalinti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.
„Vieversys – pavasario pranašas! Tai vienas iš pirmųjų paukščių, sugrįžtančių į Lietuvą iš žiemojimo vietų. Šiuos paukščius galima pamatyti dirbamuose laukuose, atvirose pievose, pamiškėse, aukštapelkėse.
Šių metų sausį Lietuvoje dar buvo užfiksuota dirvinių vieversių, tačiau atšalus orams jie greičiausiai pasitraukė piečiau. Vasarį nebuvo pastebėtas nė vienas dirvinis vieversys, tačiau šylant orams tikimės netrukus sulaukti pirmųjų sugrįžtančių paukščių.
Pasaulyje aptinkamos 96 vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšys. Šie paukščiai yra paplitę beveik visuose žemynuose: Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje.
Lietuvoje dažniausiai aptinkamos dvi vieversinių šeimos rūšys:
Dirvinis vieversys (Alauda arvensis).
Lygutė (Lullula arborea).
Mūsų šalyje rečiau sutinkami kiti šios šeimos paukščiai:
Kuoduotasis vieversys (Galerida cristata).
Didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla).
Pilkasis trumpapirštis vieversys (Calandrella rufescens).
Raguotasis vieversys (Eremophila alpestris)“, – rašoma muziejaus „Facebook“ paskyroje.
