Austėja su tėvais augo Šakių rajone, Lekėčių miestelyje. Jos tėtis – Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas, o mama puikiai išmano gydomuosius augalus. Tad gamta Austėją supo nuo pat mažų dienų, o buvimas gamtoje, galima sakyti, įgimtas. Vėliau Austėja pasirinko veterinarijos studijas, galvodama, kad tai sritis, kurioje teks bendrauti su gyvūnais. „Šiek tiek nusivyliau, nes gydytojos veterinarės darbas – ir daug bendrauti su žmonėmis“, – sako Austėja, šiuo metu dirbanti LSMU Laukinių gyvūnų globos centre.
Pokalbis su A.Keraityte-Neimane – apie jos santykį su gamta, namuose globotus laukinius gyvūnus bei patirtus nuotykius.
– Austėja, gamta domitės nuo vaikystės, pasirinkote veterinarijos gydytojos specialybę, nes joje tikėjotės mažiau kontakto su žmonėmis. Kodėl?
