„Kalbant apie karjerą ir lyderystę, niekada nesureikšminau to, kad esu moteris. Gal tai lėmė mano patirtis – augau su dviem broliais, o dabar pati auginu tris sūnus. Kai pradėjau dirbti vadovaujamą darbą, dauguma kolegų vadovų taip pat buvo vyrai. Tačiau man tai niekada netapo kliūtimi. Manau, kad daug priklauso nuo to, kaip pats reaguoji į savo aplinką ir save pristatai“, – sako R.Ežerskienė.
Tačiau ji supranta, kodėl daliai moterų vis dar gali trūkti pasitikėjimo savimi. Todėl banko vadovė siūlo konkrečius žingsnius, kaip nuvyti savo baimes ar nepagrįstas abejones ir imtis tos veiklos, kurios iš tikrųjų norisi.
„Renkantis darbuotoją man visada svarbiausia kompetencijos, o ne lytis. Suprantu, kodėl prieš kelerius metus pradėjome daugiau kalbėti apie šį klausimą – tai padėjo atkreipti dėmesį į tikrai neteisingas situacijas. Tačiau svarbu nepereiti į kitą kraštutinumą: taisyklės neturi pakeisti sveiko proto“, – teigia R.Ežerskienė.
Sunkiausia perlipti vidinį barjerą
Ji atkreipia dėmesį, kad siekdamos lyderystės pozicijų, moterys kartais vis dar turi įveikti ne tik išorines, bet ir vidines kliūtis.
„Kliūtys nėra vienodos, bet keli dalykai kartojasi. Visuomenėje vis dar gyvos išankstinės nuostatos apie tai, kaip „turi“ elgtis vadovas, neretai dar lemia tai, kad moterys vertinamos griežčiau – už tą patį sprendimą ar toną jos dažniau apibūdinamos kaip per griežtos ar per emocingos. Yra ir organizacinių iššūkių: moterims ne visuomet sudaromos vienodos sąlygos žengti į aukštesnes pareigas, o grįžtant po pertraukos – pavyzdžiui, motinystės – neretai trūksta lankstesnių sprendimų ir aiškaus plano, kaip tęsti karjerą.
Galiausiai, yra vidinis barjeras: daug moterų pernelyg ilgai laukia „tobulos akimirkos“, kruopščiai renka įrodymus, kad jau yra pasiruošusios, ir taip atideda žingsnį pirmyn. Išeitis nėra viena iniciatyva – tai nuoseklumas: skaidrios atrankų ir atlygio praktikos, aiškiai suplanuotas talentų ugdymas, realiai veikiančios mentorystės programos ir vadovų laikysena, kuri rodo pavyzdį. Ten, kur šie dalykai sujungiami, „lubos“ labai greitai virsta laiptais“, – sako R.Ežerskienė ir pateikia pavyzdį iš praktikos.
„Patirtis ir tyrimai rodo labai aiškų skirtumą. Jei atrankoje į vadovo poziciją nurodyta dešimt kriterijų, moteris dažnai atsisako kandidatuoti vien dėl to, kad, jos manymu, neatitinka vieno iš jų – net jei tai tik abejonė. Tuo tarpu vyrai paprastai nedvejoja ir siunčia CV, net jei atitinka vos kelis punktus“, – teigia banko vadovė.
Todėl pagrindinis jos palinkėjimas karjeros siekiančioms moterims – neabejoti savimi ir nesiklausyti nepagrįstų vidinių baimių.
„Prisimenu save šešerių – sugalvojau ir savarankiškai nuėjau į muzikos mokyklos stojamuosius egzaminus. Mokytojai sako: viską darai gerai, galėtum groti smuiku. O aš atsakiau: noriu pianino. Gal tada buvau net drąsesnė nei dabar (šypsosi). Galiausiai jie pasiūlė: gerai, bus smuikas, o pianinas – privalomasis antras instrumentas. Taip ir pradėjau mokytis. Grįžusi namo paskambinau mamai ir pranešiau, kad man reikės ir pianino, ir smuiko. Atrodo tik smulkmena, bet iš tiesų tai istorija apie vidinę drąsą rinktis tai, ko pati nori“, – sako R.Ežerskienė.
Jei, visgi, vidinės drąsos nepakanka sprendimui priimti, pabandykite pakalbėti su savo artimiausiais žmonėmis ir išsigryninti, kur yra jūsų tikrieji gebėjimai, o kur – nepamatuotos baimės. Svarbiausia – pradėti auginti pasitikėjimą savimi mažais žingsneliais, sako R.Ežerskienė.
„Drąsa dažniausiai prasideda nuo mažų žingsnių – užduoti klausimą, kuris kirba mintyse, prisiimti atsakomybę už dalį projekto ar tiesiog kas savaitę susipažinti su vienu nauju žmogumi. Taip po truputį auga pasitikėjimas savo jėgomis. Svarbiausia – nelaukti tobulos akimirkos. Lyderystė gimsta veikime, o ne laukime. Kaip sakoma, turi žengti žingsnį, kad atsirastų kelias“, – teigia banko vadovė.
Vis svarbesnis tampa vadovo emocinis intelektas
Savo vadovavimo patirtimi ir lyderystės principais R.Ežerskienė dalijasi ir moterų mentorystės programose. Banko vadovė pripažįsta, kad iš šios veiklos kaskart ką nors naujo pasisemia ir pati.
„Mentorystė visada veikia abipusiai – padėdamas kitam ieškoti atsakymų, pats pradedi permąstyti, kaip elgtumeisi tokioje situacijoje. Todėl sakau: geras mentorius ne saugo nuo klaidų, o padeda jas paversti patirtimi, sustiprina pasitikėjimą ir parodo tai, ko pats galbūt nepastebi. Dažnai būtent mentorius padeda aiškiau suprasti, kiek jau esi pažengęs, ir atveria galimybes, kurios kitaip atsirastų daug lėčiau.
Lygiai taip pat svarbūs ir profesiniai ryšiai – jie leidžia išeiti už savo artimiausios aplinkos ribų, suteikia matomumo platesniame kontekste. Lietuvoje dar trūksta nuoseklių, gerai veikiančių mentorystės programų, todėl verta jungtis prie jau esamų iniciatyvų ar kurti jas organizacijose. Tokios patirtys padeda išlaikyti talentus, sudaro sąlygas jiems augti ir kuria kultūrą, kurioje žmonės gali drąsiai siekti aukštesnių tikslų“, – sako R. Ežerskienė.
Vis dar gajūs stereotipai
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vis dar reikia kovoti su kai kuriais apie moteris versle vyraujančiais mitais. Pavyzdžiui, kad emocijos – silpnybė. R.Ežerskienė pabrėžia, kad šiandien vadovo emocinis intelektas tampa vis svarbesniu kriterijumi.
„Patirtis rodo priešingai: gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas – tai ne „minkšta“ savybė, o lyderystės brandos ženklas. Emocinis intelektas padeda geriau girdėti komandą, greičiau ir ramiau spręsti konfliktus, priimti apgalvotus, ilgiau veikiančius sprendimus. Tai disciplina, kuri kuria sveikesnę darbo kultūrą, trumpina kelią nuo problemos iki sprendimo ir leidžia komandai drąsiau imtis naujų idėjų“, – pabrėžia banko vadovė.
R.Ežerskienė pripažįsta, kad ypač karjeros pradžioje dažnai yra dažnai buvo paprasčiau patylėti nei išsakyti savo nuomonę garsiai. Tačiau bėgant laikui tapo aišku, kad tylos kaina dažnai yra didesnė už nepatogų klausimą.
„Ši patirtis mane išmokė dviejų svarbių dalykų. Pirmiausia – sąmoningai kurti erdvę, kurioje girdimi visi balsai, net ir tie, kurie paprastai linkę likti nuošalyje. Susitikimuose kviečiu išsakyti priešingą nuomonę, užduodu papildomus klausimus, atskiriu idėją nuo žmogaus. Antra – laikytis atvirumo ir pagarbaus grįžtamojo ryšio principo: kai žmonės jaučiasi saugūs, idėjos gimsta greičiau ir yra drąsesnės. Tokia kultūra – mažiau hierarchijos, daugiau pasitikėjimo ir aiškių taisyklių – leidžia komandai judėti pirmyn su didesniu įsitraukimu ir atsakomybe“, – sako R.Ežerskienė.
„Kai diskusijoje girdime tik vieną požiūrį, sprendimai tampa siauri ir vienpusiški. Organizacija nebemato viso paveikslo, nepastebi dalies rizikų ir praranda idėjas, kurios galėtų atverti naujas galimybes. Toks vienodumas silpnina sprendimų kokybę, lėtina naujovių atsiradimą, apsunkina ateities planavimą. Tyrimai visoje Europoje rodo aiškią tendenciją: kuo įvairesnė vadovų komanda, tuo geresni ne tik finansiniai rezultatai, bet ir pačių sprendimų pagrįstumas. Todėl moterų balsas nėra lygybės klausimas – tai verslo sėkmės dalis. Kuo daugiau skirtingų patirčių ir nuomonių įtraukiame, tuo sprendimai tampa tvirtesni ir atsparesni išbandymams“, – teigia „Citadele“ vadovė.
Kalbėdama apie vadovavimo kultūros pokyčius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, R.Ežerskienė pabrėžia, kad kinta ne tik požiūris į moteris vadoves, bet ir pati lyderystės samprata.
„Iš „titulų“ pasaulio vis labiau pereiname prie prasmės ir poviekio - šiandien vertiname ne pareigas, o gebėjimą suburti komandą, kurti pasitikėjimo kultūrą ir priimti sprendimus, paremtus faktais, o ne vien nuojauta. Visuomenės lūkesčiai taip pat kitokie – vadovo sėkmė matuojama ne vien rezultatais, bet ir tuo, kokią darbo kultūrą jis formuoja, ar žmonės jo aplinkoje jaučiasi pastebėti, išgirsti ir turintys erdvės augti“, – sako R.Ežerskienė.
Apie taip, kaip save geriau išgirsti ir būti išgirstai, apie tai, kaip autentiškai išreikšti savo balsą ne tik per kūną, judesį, bus jau septintus metus vyksianti konferencija „(Ne)Tobula moteris“, kuri suburs moteris iš visos Lietuvos atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie „Moters balsą“. Konferencijos tikslas – padrąsinti moteris atrasti savo autentišką balsą, mokytis jį reikšti viešumoje, darbe, santykiuose ir kasdienybėje. Renginio programoje – 15 įkvepiančių pranešėjų iš įvairių sričių, temos apie santykius, savivertę, išvaizdą, viešąjį kalbėjimą bei profesinės tapatybės paieškas.
Daugiau informacijos apie programą ir bilietų įsigijimą galima rasti oficialioje svetainėje: https://netobulamoteris.lt/ . Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO salėje.[LK1]
Bilietus galite įsigyti jau dabar: https://shorturl.at/5ZQu0
