Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliekami tyrimai patvirtina šią tendenciją: šiandien tik penktadalis JAV darbuotojų teigia turintys geriausią draugą darbe. Taip pat nerimą kelia tai, kad tik vienas iš penkių aktyviai puoselėja šiuos santykius, nepaisant aiškių įrodymų, kad draugystė darbo vietoje didina atsidavimą, našumą ir asmeninę gerovę, rašo verslo interneto portalas „Fast Company“.
Toks socialinių ryšių silpnėjimas darbovietėse yra dar vienas šių dienų verslo iššūkis, sako specialistai. Mat darbuotojai, neturintys stiprių draugystės ryšių, dažnai jaučiasi mažiau patenkinti, mažiau efektyviai bendradarbiauja ir yra kur kas labiau linkę išeiti iš darbo.
Nors paprastai manoma, kad žmonės dažniausiai išeina iš darbo dėl prastų vadovų, Oksfordo profesorius Jan-Emmanuel De Neve nustatė, kad darbuotojai išeina ne tik dėl vadovavimo, bet ir dėl to, kad jiems trūksta priklausymo komandai jausmo. Tai keičia požiūrį į šią problemą: draugystės darbe nėra tik socializacija – jos yra labai svarbios darbuotojų išlaikymui ir verslo sėkmei, įmonės tvarumui.
Kodėl draugystės darbo vietoje silpnėja
Draugystės darbovietėje neatsiranda savaime – kaip ir gyvenime, jos vystosi per bendras patirtis, kasdienius pokalbius ir nuolatinį bendravimą. Tačiau šiandienos darbo vietos dinamika daro šių ryšių užmezgimą vis sudėtingesniu, rašo „Fast Company“.
Technologijos, kuriomis naudojamės, kad komunikacija būtų greitesnė ir efektyvesnė, turi neigiamą pusę – jos daro bendravimą labiau transakcinį. Vietoj to, kad užsuktume prie kolegos stalo pokalbiui, siunčiame jam žinutes, el. laiškus ar kitus pranešimus. Nuotolinis ir mišrus darbo grafikas dar labiau gilina šią problemą, nes pašalina kasdienes patirtis, kurios anksčiau skatino santykių užmezgimą: kavos pertraukėles, pietus ir bendravimą su žmonėmis prieš ir po svarbių susitikimų. Kai kuriose darbovietėse net „Zoom“ susitikimai rengiami biure, nors žmonės, su kuriais susitinkama, sėdi už kelių sienų.
Be to, be technologijų, darbovietėje vis labiau akcentuojamas individualus darbo našumas, o ne komandos pasiekimai – tai dar vienas veiksnys, kuris neskatina darbuotojų puoselėti reikšmingų santykių tarpusavyje.
Gilios pasekmės
„Gallup“ tyrimai nuolat pabrėžia draugystės darbo vietoje svarbą, rodydami, kad artimus ryšius turintys darbuotojai yra 43 proc. labiau atsidavę ir 27 proc. labiau patenkinti savo darbu. Draugystė darbe taip pat suteikia svarbią palaikymo sistemą – kažką, su kuo galima švęsti pergales, juokauti, išlieti emocijas po sunkių patirčių ir bendradarbiauti taip, kad darbas taptų malonesnis. Be šių santykių darbo vietos rizikuoja tapti neįkvepiančios ir dar mažiau novatoriškos.
Taip pat nustatyta, kad rikros draugystės darbe ne tik gerina psichinę sveikatą, bet ir didina gerovę – svarbų darbuotojų našumo veiksnį. Psichiatras Robertas Waldingeris, kuris vadovauja Harvardo suaugusiųjų vystymosi tyrimui, ilgiausiai vykdomam gerovės tyrimui Amerikos istorijoje, teigia: „Aiškiausia žinia, kurią gauname iš šio 75 metų tyrimo, yra tokia: geri santykiai padeda mums būti laimingesniems ir sveikesniems. Taškas.“
Be to, Kalifornijos universiteto Riversaido teigiamos psichologijos tyrėja Sonja Lyubomirsky nustatė, kad net ir trumpas bendravimas per dieną gali padidinti laimę labiau, nei žmonės įsivaizduoja. „Bendravimas su žmonėmis daro mus laimingus“, – sako Lyubomirsky, pabrėždama, kaip paprasti socialiniai santykiai su kolegomis gali pagerinti nuotaiką, atsidavimą ir bendrą pasitenkinimą darbu. Šią idėją dar labiau patvirtina žymaus psichologo Ed Diener tyrimai apie laimę, kurie parodė, kad labiausiai savimi patenkinti žmonės yra ne tik sėkmingi savo karjeroje, bet ir labai socialūs.
Dar vienas svarbus patvirtinimas – „Deloitte“ 2020 m. tyrimas rodo, kad priklausymo jausmas – jausmas, kad esi vertinamas ir priimamas savo vadovo ir kolegų – yra pagrindinis darbuotojų gerovės veiksnys. Taip yra todėl, kad priklausymas skatina psichologinį saugumą, atsparumą ir savigarbą, o kiekvienas iš šių veiksnių yra žmogaus klestėjimo pagrindas.
Kaip vadovai gali atkurti ryšius darbo vietoje
Norėdami pakeisti šią tendenciją, vadovai turi suprasti, kad draugystės darbo vietoje nėra savaime suprantamas dalykas – jas reikia aktyviai puoselėti. Norint sukurti labiau susietą darbo vietą, reikia sąmoningų pastangų, o vieningos komandos sukūrimo nauda gerokai viršys investuotą laiką ir energiją.
Vadovai turėtų teikti pirmenybę socialinių erdvių kūrimui darbo aplinkoje, nesvarbu, ar tai būtų specialios komandos formavimo veiklos, ar neformalūs susitikimai, skatinantys darbuotojus bendrauti tarpusavyje ne tik kasdieninių užduočių vykdymo metu. Nuotolinėms ir mišrioms komandoms ryšių stiprinimas reiškia ne tik virtualių pokalbių prie kavos puodelio organizavimą, bet ir komandos „Slack“ kanalų, skirtų bendriems interesams, kūrimą. Taip pat svarbu ir toliau reguliariai rengti susitikimus, kuriuose žmonės gali susitikti asmeniškai.
Bendrų projektų skatinimas taip pat gali suvienyti darbuotojus natūraliai, o ne priverstinai. Kai kolegos dirba siekdami bendro tikslo, draugystės susiformuoja savaime. Žmonių rotacija į skirtingas bendradarbiavimo komandas taip pat užtikrins, kad glaudesni santykiai bus kuriami platesniame darbuotojų rate.
Galiausiai, vadovai turi pripažinti, kad skatindami draugystes, vadovai ne tik kuria geresnes komandas, bet ir sukuria patrauklias darbo vietas.
